Kodėl visi didmiesčių gėlynai vienodi?

Kituose miestuose apsilankantys kauniečiai pastebi, kad Kauno gėlynai vienodi, parkai – beveidžiai. Kaip puošti miestą, sprendžia valdininkai, kuriems kraštovaizdžio specialistų nuomonė neįdomi.

Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė

May 26, 2014, 3:51 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 12:27 PM

Kaunas kiekvieną pavasarį puošiamas dešimtimis tūkstančių vienmečių gėlių sodinukų. Kasmet tam išleidžiama 115–120 tūkstančių litų.

Kokias gėles sodinti, sprendžia savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus valdininkai. Kauniečiai pastebi, kad nuolat sodinamos tų pačių veislių gėlės. Paįvairinti jų bei kitų miestą puošiančių augalų asortimento nesistengiama, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Želdinių dizaino ir rekreacijos katedros dėstytojas, Kraštovaizdžio architektų sąjungos narys Zenonas Janulaitis įsitikinęs, kad miesto gėlynai galėtų būti įvairesni.

Taip pat specialistas mano, kad mąstant strategiškai dažniau vertėtų sodinti daugiametes gėles, o parkus ir aikštes papuošti įdomesniais, spalvas keičiančiais ir malonius aromatus skleidžiančiais augalais.

Tačiau specialistų nuomonės niekas neklausia. Atvirkščiai, į pasiūlymus pakonsultuoti esą atšaunama – nesikiškit.

– Kaip jums, specialistui, atrodo Kauną puošti turintys gėlynai? Ar juos būtų galima paįvairinti? – „Laikinoji sostinė“ paklausė Z.Janulaičio.

– Miesto gėlynai tikrai atrodo skurdžiai. Kasmet sodinamos vienmetės našlaitės, serenčiai, begonijos, pelergonijos. Susidaro įspūdis, kad į miesto puošybą gėlėmis valdininkai žvelgia formaliai. Atlieka savo pareigą. Užsako gėles, jas paveda prižiūrėti vienai kompanijai. Ši gėles pasodina, gėlynus laisto, ravi, bet pasirūpinti, kad miestas atrodytų gražiau, įdomiau, nesistengia.

Mano nuomone, gėlynuose reikėtų sodinti ir daugiametes gėles. Labai tiktų narcizai, neskinti skirtų veislių tulpės trumpais kotais, krokai.

Važinėdamas po pasaulį daugelyje miestų pastebiu, kad gėlynai komponuojami taip, kad juose dera ir vienmetės, ir daugiametės gėlės. Paprastai veislės parenkamos tokios, kad visą vasarą vienoje klomboje bent trijų rūšių augalai žydėtų vienas po kito.

Girdėjau, valdininkai teigia, kad bijo gėlių vagišių, todėl ir gėlynai skurdoki. Tačiau, mano nuomone, žmonės matydami grožį, patirdami geras emocijas, patys labiau rūpintųsi, kad tas grožis nebūtų niokojamas, taptų nepakantesni niekdariams.

– Gėlėmis papuošti Santakos, Ramybės parkai. Tačiau didesnė dalis miesto parkų išskirtine augmenija nepasižymi. Kaip vertinate šias miestiečių pamėgtas poilsio vietas? Kokie augalai jose turėtų augti?

– Kaune parkų pakanka. Tačiau jie primena miško, o ne miesto parkus. Sodinama per daug medžių, o kai jie suauga, kirsti neleidžiama. Pagal taisykles augmenijos laja turėtų užimti 30 procentų erdvės. Kitą reikėtų skirti vejai, gėlynams, įvairiems įrenginiams.

Daugelį mūsų parkų reikėtų pertvarkyti, nes jie beveidžiai, geriausiu atveju juose įrengti sporto įrenginiai.

Parkuose labai tiktų sodinti krūminius bijūnus bei krūmus – rododendrus, forzitijas, jazminus.

Erdves papuoštų ir spalvingi medžiai. Pavyzdžiui, japoninė lanksva, kurios lapai pavasarį raudoni, vėliau pageltonuoja, o medis apsipila rausvais žiedais. Įdomių spalvas bekeičiančių medžių ir krūmų gausu. Svarbu norėti, kad parkai atrodytų įdomiau.

Poilsiui skirtose zonose reikėtų sodinti kvepiančias gėles ir kitus augalus, paukščius pritraukiančią augmeniją. Kvapai ir galimybė stebėti gyvūnus – nemokamas teigiamų emocijų šaltinis.

Tiesa, sodinant medžius svarbu atsižvelgti ir į žmonių saugumą. Mieste pirmiausia išpjaučiau tuopas ir uosialapius klevus. Audroms kylant vis dažniau jie kelia pavojų.

– Kokias Kauno erdves augmenija reikėtų pagyvinti pirmiausia? Ar miesto valdininkai prašo patarimų?

– Kolegijos specialistai yra parengę Anykščių, Kupiškio aikščių, 10 Kėdainių regiono miestelių centrų, Šakių ir aplinkinių miestelių sutvarkymo ir apželdinimo projektus. Rajonuose politikai jau investuoja į tai, kad žmonėms būtų maloniau gyventi, ir iš to tik laimi, nes juos vėl perrenka.

Kaune specialistų paslaugų niekam nereikia. Bandžiau pasiūlyti, patarti, kaip būtų gyventi gražiau, tačiau susidūriau su priešiška reakcija, atsakymas vienas – nesikiškit.

O galima ne tik patarti. Esame parengę konkrečių darbų, tik imk ir naudokis. Pavyzdžiui, kolegijos studentai yra sukūrę projektą, kaip pertvarkyti bene mažiausiai mieste išnaudojamą Draugystės parką.

Pasiūlyta įrengti dirbtinį šaltinį, atskirti zoną, kur vedžiojami šunys, įkurti sporto aikšteles. Numatyta ir kur kokie augalai turėtų augti. Tačiau projektas miesto valdininkų nesudomino.

Labai šaunu būtų pagyvinti miestiečių ir užsieniečių ypač lankomų vietų prieigas. Prie Antano Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių arba Velnių muziejaus gražu būtų pasodinti gudobelių. Raudoni jų vaisiai pagyvintų niūrų pastato fasadą. Muziejininkai galėtų pasakoti, kad ant dygliuotų augalų šakų ilsisi velniai.

Senąsias miesto kapines – Ramybės parką galima paįvairinti šermukšniais, nes jie ne tik gražiai atrodo, bet tikima, kad saugo vietovę nuo blogio.

Prie Vilijampolėje esančio žydų geto simbolinio įėjimo auga tuopos. Manau, kad būtų gražu, jei čia būtų pasodinta tridyglė gledicija, turinti 8 centimetrų ilgio spyglius. Tai taip pat simbolinis augalas.

Jau pradėtas nuo Vienybės aikštės atplėšto Studentų skvero formavimas. Patarčiau nedaryti klaidos ir jame nesodinti eglių. Greta jos jau auga.

Tačiau eglių forma ir spygliai erdvei suteikia atšiaurumo. Studentų skvere vertėtų sodinti apvalesnių formų augalus, tiktų ir medžiai svyrančiomis šakomis. Vienas tokių yra kalninė guoba. Po jos šakomis galima įrengti suolą, medis virs savotišku skėčiu nuo saulės.

Manau, kad klaida buvo padaryta ir prie populiaraus prekybos centro miesto centre pasodinti raudonlapius klevus. Ši spalva taip pat kelia niūrumo įspūdį. Geriau būtų tikę geltonlapiai klevai. Ši spalva, kaip ir saulė, gerina nuotaiką.

Skeptikai pasakys, kad visi mano minimi augalai kainuoja per brangiai. Tačiau esu įsitikinęs, kad investuoti ne į vienmetes gėles, o į daugiamečius augalus apsimoka kur kas labiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.