Didžiulius reikalavimus kelia ne namų ieškantys turtingi pirkėjai, o socialinio būsto eilėje laukiančios sunkiai besiverčiančios šeimos.
Tai rodo ne tik „Lietuvos ryto“ paskelbta ir garsiai nuskambėjusi istorija – Panevėžio rajone daugiavaikė dvylikos asmenų šeima glaudžiasi apverktinoje 20 kvadratinių metrų ploto lūšnoje ir net neketina keltis į siūlomus būstus. Paaiškėjo, jog tokių atvejų šalyje – daugybė, rašo „Lietuvos rytas“.
Ketina siūlyti pataisas
„Esu įsitikinusi, kad tokiomis sąlygomis kaip Panevėžio rajone vaikai neturi būti.
Žinoma, reikėtų aiškintis, kodėl šeima pasirinko tokį gyvenimo būdą, jeigu jai atrodo, kad viskas yra gerai.
Vis dėlto, mano nuomone, tai netvarka.
Tačiau jeigu ką nors pradėsi daryti, prasidės kalbos, kad valstybė kišasi į privatų šeimos gyvenimą“, – svarstė Seimo Vaiko gerovės parlamentinės grupės narė Ona Valiukevičiūtė.
Politikę šiurpina tai, kad apskretusi šeima gyvena griūvančioje sodyboje, bet niekur nenori kraustytis.
„Dėl socialinių būstų yra paradoksali situacija.
Jeigu siūlomas butas nėra miesto centre, varguoliai atsisako į jį keltis. Tai kaip juos priversti? Man tas jų dauginimasis apleistuose namuose kelia siaubą“, – kalbėjo O.Valiukevičiūtė.
Seimo narė ketina siūlyti įstatymo pataisas, kurios sutramdytų butų atsisakančias šeimas.
Pavyzdžiui, jeigu žmonės keletą kartų dėl neaiškių priežasčių atsisakytų siūlomo socialinio būsto, jie iškristų iš eilės arba atsidurtų jos gale.
Atsisako net siūlomų namų
Su sunkiai besiverčiančiais, bet labai įnoringais socialiai remiamais žmonėmis ne kartą yra susidūrę Šakių rajono savivaldybės darbuotojai.
„Mes jiems pasiūlome būstus, o jie reikalauja, kad butas turi būti Šakių centre, šalia mokyklos, prekybos centro. Kitokio nenori ir toliau lieka eilėje, nes toks yra įstatymas.
Kai pasiūlome kitą butą, jie vėl atsisako. Padėtis tokia, kad jie lieka eilėje ir nė kiek nejuda“, – sakė Šakių savivaldybės tarybos narys Kęstutis Gudelevičius.
Anot rajono politiko, keletą kartų atsisakiusi siūlomo būsto šeima turėtų atsidurti ilgos eilės gale arba iš viso iš jos iškristi.
Bet gal varguoliai ne šiaip sau šokdina savivaldybę, o suteikiami būstai daugiavaikėms šeimoms yra per ankšti ar labai prasti?
„Mes jiems ir namų, ir sodybų su žeme pasiūlome. Bet to jiems nereikia. Jie nori, kad namas būtų miesto centre, ir niekur kitur neina.
Praėjusiais metais už 174 tūkstančių litų nupirkome butą centrinėje Šakių gatvėje. Tik tuomet šeima sutiko kraustytis“, – kalbėjo K.Gudelevičius.
Politikas prisiminė dar vieną atvejį, kai savivaldybė nėrėsi iš kailio norėdama įtikti vienai šakiečių šeimai: „Sunku tiksliai prisiminti, bet siūlėme gal keturiolika butų.
Galų gale nupirkome puikų mūrinį namą už 47 tūkst. litų – padėjo vokiečių fondas. Šiaip ne taip įkalbėjome šeimą persikraustyti, nes gyveno po kiauru stogu.“
Iš kur gauna pinigų nuomai?
Anot Šakių rajono tarybos nario, pirmieji 40 žmonių eilėje yra nepajudinami, jie neslėpdami sako, jog laukia renovuotų butų miesto centre.
Į ne tokius paklausius butus mielai kraustosi tiktai tos šeimos, kurios eilėje yra 50-oje ar dar žemesnėje vietoje.
Šiuo metu Šakiuose socialinio būsto laukia per 230 žmonių.
„Daugelis tų žmonių – ne benamiai. Buvome nuvažiavę pas vieną socialinio būsto laukiančią šeimą. Pamatėme, kad gyvena išsinuomoję trijų kambarių butą.
Kol nebus visuotinio pajamų deklaravimo, bus sunku pasakyti, iš kur jie turi pinigų nuomai“, – sakė K.Gudelevičius.
Laukia kelerius metus
Panaši padėtis kaip Šakiuose – ne vienoje šalies savivaldybėje.
Pavyzdžiui, Radviliškyje socialinio būsto laukia daugiau kaip 400 žmonių, bet daugelį jų tenkintų tik butas rajono centre.
„Jeigu atsiranda laisvas būstas už Radviliškio, žmonės dažniausiai atsisako.
Tiesa, atvejų, kad siūlytume vienai šeimai kelis butus ir jų visų atsisakytų, pas mus dar nebuvo“, – kalbėjo savivaldybės Turto ir vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Žilvytienė.
Radviliškyje socialiai remiami žmonės juos patenkinančių butų sulaukia per šešerius septynerius metus.
Ilgose eilėse laukia tūkstančiai žmonių
Šiuo metu socialinio būsto nuomos laukia 32 542 asmenys (šeimos). Tarp jų – 9629 jaunos šeimos, 2346 daugiavaikės šeimos, 3053 be tėvų globos likę asmenys, 4724 neįgalūs asmenys.
„Šeimai siūlomas nuomoti tinkamas būstas, kuris tinka gyventi žmonėms, turi atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus. Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti didesnis kaip 14 kvadratinių metrų“, – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis.
Šeimos gali atsisakyti joms siūlomo socialinio būsto tikėdamosi gauti geresnį. Tokiais atvejais savivaldybė neįtikusį butą siūlo išsinuomoti pagal eilę esančiam kitam asmeniui.
Prašyti socialinio būsto gali tik tie asmenys, kurių turtas ir pajamos neviršija tokių dydžių: asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 13,2 tūkst. ir turtas – 32,5 tūkst. litų; dviejų, trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 26,4 tūkst. ir turtas – 58,5 tūkst. litų; keturių ir daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7,7 tūkst. ir turtas vienam asmeniui – 26 tūkst. litų.
„Socialinis būstas nuomojamas laikantis sąraše nustatyto eiliškumo. Įrašytų į sąrašus asmenų teisės į socialinį būstą patikslinamos tik prieš išnuomojant jiems būstą.Naujame įstatymo projekte, pateiktame Vyriausybei, numatyta pareiga visiems, laukiantiems socialinio būsto nuomos, turtą ir pajamas deklaruoti kiekvienais metais“, – sakė A.Stapulionis.
Vyriausybė jau pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam projektui.
Asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), galės gauti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis nei 50 proc. rinkos vidutinės nuomos mokesčio (kompensacija skaičiuojama 14 kv. m plotą turinčiam asmeniui).
Taip pat numatyta galimybė parduoti savivaldybės turimus būstus už kainą, apskaičiuotą rinkos kainomis, įvertinus parduodamo būsto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.
Projekte nurodyta, kad teisė į paramą būstui prarandama ir paramos teikimas stabdomas ir nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis arba išbraukiama iš sąrašų, kai už kalendorinius metus deklaruotas turimas turtas ar gaunamos pajamos nustatytus dydžius viršys daugiau nei 20 proc.
Šiais metais socialinio būsto fondo plėtrai numatyta skirti 18,25 mln. litų.
Nesutinka keltis iš pamėgtos vietos
Panevėžio rajone esančioje nuošalioje sodyboje jau daugiau kaip dešimtmetį gyvena 45 metų Virginijos ir ketveriais metais vyresnio Rimanto šeima, šiuo metu turinti dešimt vaikų.
Aprūkęs kambarys, pertvertas spinta ir antklode, prigrūstas lovų. „Šioje lovoje miegame keturiese: aš su vyru ir du vaikai. Kiti vaikai lovose miega po du arba tris“, – pasakojo Virginija.
Kartą į svečius atvykę labdarą teikiantys užsieniečiai, pamatę, kokiomis sąlygomis gyvena vaikai, susigraudino. Jie pasiryžo surinkti pinigų ir nupirkti naują namą. Dabartinis būstas priklauso privatiems asmenims, jie pageidautų, kad daugiavaikė šeima išsikeltų.
Miežiškių seniūno A.Jacevičiaus teigimu, daugiavaikiams tėvams Panevėžio rajone buvo surasti šeši didesni ir patogesni namai.
Tačiau Virginija su Rimantu atsisakė į juos kraustytis, nes nenori palikti vietos, kurią pamėgo. Šeima būtų patenkinta, jei savivaldybė nupirktų namą, kuriame jie dabar gyvena, ir suremontuotų.
Anot seniūno, norint išpildyti tokius norus, prireiktų šimtatūkstantinės sumos, nes sodybą reikėtų pastatyti iš naujo. O tokių pinigų savivaldybė neturi.
