Vilnius tiesiog pražydo naujų kvartalų. Statybos kranų sostinėje kaip niekada daug, tačiau šiame konkurse gali dalyvauti tik tie projektai, kurie jau stovi nors vieną sezoną. Tik taip įtakingos vertinimo komisijos nariai įvertina pastatų sandarumą bei energetinį ir vėdinimo sistemų efektyvumą.
„Aurum apartementai“, „Bajorų dominija“, „Liepyno namai“ „Žvėryno rezidencija“, „Oslo namai“ – šiuos namus Vilniuje neseniai aplankė komisijos nariai ir ką jie sužinojo?
Kad nekilnojamojo turto kvadratinio metro kainos prasideda kone nuo 4500 litų ir kad greičiausiai išperkami mažiausio ploto butai, kad beveik visi namai turi požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir vietą ten perka be išimties visi naujakuriai, nors kainos kai kur siekia ir 30 tūkst. litų.
Visi komisijos aplankyti namai atitinka B energinio naudingumo klasę.
„Tačiau B nuo B gali skirtis ir dukart“, – įspėjo komisijos narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pastatų energetikos katedros vedėjas Vytautas Martinaitis ir pridūrė, kad ne visuose objektuose jis aptiko naujus energiją taupančius sprendimus, kuriais galėtų pasidžiaugti.
Išmanusis šildymas, pagal poreikius suteikiantis galimybę keisti temperatūrą atskiruose kambariuose, aukščiausios klasės trijų stiklų dviejų kamerų langai, rekuperacinė vėdinimo sistema, didelė išorinių namo sienų varža – visa tai taupo šilumos sąnaudas ir mažina gyventojų išlaidas, tačiau tai įdiegta ne visuose komisijos aplankytuose naujuose namuose.
Ir kaina priklauso ne tik nuo tai. Vieta vis dar išlieka svarbiausiu veiksniu, labiausiai didinančiu būsto kainą.
Tad suprantama, kad brangiausius butus radome architekto Algirdo Kaušpėdo suprojektuotoje „Žvėryno rezidencijoje“ Ir nors ten kvadratinio metro kaina - nuo 7500 litų, visi 26 butai buvo parduoti be didelio vargo.
„Žvėrynas – vilų rajonas, iš kitų sostinės rajonų išsiskiriantis savo užstatymo morfologija. A.Kaušpėdas, projektuodamas daugiabutį Blindžių gatvėje, subtiliai atitiko šio kvartalo mastelį, ko, deja, negaliu pasakyti apie kitame puikiame rajone atsiradusius „Aurum aparatementus“, – lrytas.lt sakė konkurso komisijos narys VGTU Architektūros fakulteto docentas Linas Naujokaitis. Pasak jo, šis 124 butų namas Antakalnyje yra tarsi suspaustas, jam per mažai erdvės. L.Naujokaitis apartamentų V.Grybo gatvėje nepriskirtų prie geriausių Vilniaus daugiabučių.
O štai trims naujiems namams „Bajorų dominijoje“ komisijos narys ploja: „Viskas ten estetiškai sudėliota, iš minimalių apdailos priemonių (betonas, metalas) sukurtas geriausias rezultatas, puikiai panaudotas reljefas ir išspręstas aplinkos klausimas – keturių aukštų namai darniai įsiliejo į vienbučių ir daugiabučių namų kaimynystę.“
Ten vieno namo visas projektas buvo pakoreguotas dėl pušies – kad tik ji būtų išsaugota. Iš 122 "Bajorų dominijos" butų, vos keli liko neparduoti. Atrodo, žmonės užuodžia kokybę. Santariškėse esančių butų kvadratinio metro kaina – 4100–5100 litų. Tiesa, kvartalas kiek nutolęs nuo miesto centro.
Architekto Remigijaus Bimbos projektuotus „Liepyno namus“ L.Naujokaitis irgi laiko puikiu darbu: „Švari, nesuvelta architektūra, viskas ten aišku ir tikslu.“
Šalia miesto centro, Liepyno gatvėje, išdygęs 86 butų namas irgi beveik visas išpirktas. Paklausiausi čia buvo mažiausi, 38 kv. metrų ploto, butai, tarp kol kas neparduotų liko didžiausi 96 kv. metrų ploto butai. Įdomu, kad nemažai nekilnojamojo turto šiame name įsigijo šešiasdešimtmetės moterys.
Greičiausiai bręsta nauja pasiturinčių moterų veikla – būsto nuoma. Vilniaus senamiestį su naujamiesčiu tarsi sujungiantis „Oslo namų“ kvartalas L.Naujokaičiui nėra išbaigtas, trūksta urbanistinio aiškumo. Čia, matyt, dėl to, kad kvartalas yra didelis ir namai statomi tarsi gabaliukais. O kas toliau?
Tačiau investuotojai žvelgia į naują Mindaugo gatvės rajoną kaip į patrauklią, tik kol kas nepanaudotą erdvę miesto centre ir neabejoja, kad ilgainiui čia būsto vertė tik augs.
Ne paslaptis, kad netoli miesto geležinkelio stoties esantys rajonai nėra saugausi Vilniuje, todėl „Oslo namų“ plėtotojai atsižvelgė į tai ir gyventojų saugumui skyrė ypatingą dėmesį.
Komplekse įrengtas uždaras, vaizdo kameromis stebimas vidinis kiemas, į kurį patekti gali tik gyventojai ir jų svečiai. Laiptinės yra rakinamos specialiomis kodinėmis spynomis, taip pat įrengti iškvietimo ir kalbėjimo pultai. Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis, o vartai atidaromi elektroniniais pulteliais.
Konkurso vertinimo komisija:
Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius – komisijos pirmininkas; Dalia Bardauskienė – VGTU Statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedros docentė; Marius Narmontas – LR Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius; Gintaras Čaikauskas – Lietuvos architektų sąjungos Tarybos narys, vicepirmininkas; Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros fakulteto profesorius, senato narys; Alvydas Kvedaravičius – Lietuvos statybininkų asociacijos atstovas, bendrovės „YIT Kausta būstas“ direktoriaus pavaduotojas; Linas Naujokaitis – Lietuvos architektų sąjungos Tarybos narys, vicepirmininkas; Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros fakulteto docentas; Vytautas Martinaitis – Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto pastatų energetikos katedros vedėjas; Giedrė Saveikienė – bendrovės „Swedbank“ nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovė; Inga Junčienė – dienraščio “Lietuvos rytas” ir portalo lrytas.lt apžvalgininkė; Darius Babickas – žurnalo „Statyba ir architektūra“ redaktorius.
Visus konkursui pateiktus projektus galės vertinti lrytas.lt skaitytojai - informacija apie konkurso dalyvius bus skelbiama lrytas.lt Būsto rubrikoje. O po to kai bus paskelbti visi objektai - skaitytojai galės balsuoti už labiausiai patikusį projektą www.lrytas.lt.
