Panemunės pilyje (Jurbarko r.) pagaliau įrengtas keturių žvaigždučių viešbutis ir restoranas „Best Baltic Panemunės Pilis“.
Visi viešbučio kambariai apstatyti kruopščiai atrinktais ir įsigytais XVIII-XIX amžiaus antikvariniais baldais: lovomis, spintomis, spintelėmis, sofomis, krėslais, staleliais, žvakidėmis, gobelenais ant sienų, kilimais.
Įrengė pagal paveldo reikalavimus
Kambariuose – pagal individualų užsakymą Vokietijoje išausta patalynė su karališkomis lelijomis, langus dengiančios užuolaidos, erdves skaidančios draperijos, kai kur – prie lovų baldakimai įneša užbaigtumo bei praėjusios epochos dvasios.
Viešbutis įrengtas, laikantis griežtų kultūros paveldo reikalavimų. Viešbutį stačiusios bendrovės direktorius Zigmantas Dargevičius sakė, jog statybos keblumų dėl griežtų paveldo reikalavimų nekilo. Su paveldosaugininkais pavyko sklandžiai susikalbėti.
Z.Dargevičius prisipažino, jog darbo atgaivinti didikų pilies prašmatnumą jis aistringai ėmėsi ir todėl, kad rado dokumentus, liudijančius apie jo paties bajorišką kilmę.
Verslininkas sakė, jog sunkiausias uždavinys buvo suieškoti antikvarinius XVIII ir XIX amžiaus baldus – Lietuvoje jų nerado, daugiausiai atsivežė iš Prancūzijos.
Panemunės pilies viešbutyje gali apsigyventi 40 svečių, restoranas talpina iki 50 klientų, yra konferencijų salė.
Pavadino didikų vardais
Kambariai – pavadinti istorinių asmenybių, valdžiusių pilį vardais (vengrų didiko Jonušo Eperješo, LDK rūmų maršalkos Mykolo Gelgaudo, LDK vėliavininko Antano Gelgaudo)
J.Eperješo vardo dviejų kambarių apartamentuose – išlikęs židinys, „Bretanės“ stiliaus baldai.
Bendros erdvės – pilies prieškambaris, koridoriai papuoštos išskirtiniais baldais net iš XVII amžiaus, jose – originalūs žaidimų ir lošimų staleliai.
Taip pat yra XIX a. desertų bufetas, indauja ir prabangiai užtiesti stalai su keturšakėmis žvakidėmis.
Svečiams siūloma vaišintis patiekalais, pagamintais pagal išlikusius LDK didikų rūmų receptus.
Didelę dalį Lietuvos bajorų valgiaraščio sudarydavo patiekalai iš žvėrienos ir laukinių paukščių. Pilies pietiniame bokšte įrengtos apvalios salės, skirtos žvėrienos patiekalų degustacijai.
Buvo Vytenio dvaras
Panemunės pilis – viena įspūdingiausių Lietuvoje rezidencinė renesanso stiliaus pilis, stovinti ant Nemuno kranto. Manoma, kad pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemunės apylinkėse.
Panemunės pilies parke supiltas dvi kalveles Romantizmo epochoje imta vadinti kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapais.
XVI a. šioje vietoje buvo bajoro žemaičių pakamario (LDK žemietijos teismo pareigūnas - red.) Stanislovo Stankevičiaus–Bielevičiaus Panemunės dvaras, kurį 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius.
XVIII a. pilis atiteko LDK vėliavnešiui Antanui Gelgaudui. Jis tapo vienu iš 1831 m. sukilimo vadų ir pralaimėjus sukilimą žuvo. Pilis nyko.1925 m. dvarą nusavino Lietuvos valstybė. Nuo to laiko ji buvo įvairių kultūros ir švietimo įstaigų žinioje.
Architektūros požiūriu šiandien tai yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis.
1961 m. Panemunės pilis įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.
