Prieš daugiau nei du dešimtmečius Ukmergėje surengto menininkų plenero metu šias pustrečio metro ilgio ir 60 centimetrų pločio metalines kopėčias sukūrė plenero dalyvė, Rokiškyje gyvenanti menininkė Sigita Klemkaitė.
Plenero organizatoriai kopėčioms greitai surado vietą – pritvirtino ant vieno iš Gedimino gatvės pastato sienų.
Kadangi netradicinės kopėčios kai kuriems gatvės gyventojams nepatiko ir net trukdė, po kelerių metų minėtą pastatą eksploatuojančios bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ darbininkai kopėčias nuėmė ir, atvežę į įmonės teritorijoje esantį sąvartyną, numetė.
Nedaug trūko, kad kopėčios su kitais nereikalingais rakandais būtų išgabentos į metalo supirktuvę.
Ryškiai mėlynas kopėčias pastebėjo ir jas, kaip pastatą puošusį meno kūrinį, atpažino bendrovės šilumininkas Algis Petrikas.
„Man jų pagailo. Juk tai gana gražiai padarytas darbas ir prasmę jose galima įžvelgti. Gal tik per anksti jos buvo sukurtos ir tuo metu paprasčiausiai nesuprastos“, – sakė A.Petrikas.
Meniškas kopėčias jis parsivežė į savo namų garažą ir ten saugojo iki šių metų.
Apie šį radinį atsitiktinai sužinojęs Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas nusprendė kopėčias prikelti kitam gyvenimui – perdažė, šiek tiek paremontavo ir užkėlė ant pastato sienos kuo aukščiau, kad tik vėl jos niekam neužkliūtų. Kadangi kopėčios iki šiol neturėjo jokio pavadinimo, jas išsaugojusio A.Petriko garbei jos buvo pakrikštytos „Zigmo kopėčiomis“.
„A. Petriką visi Ukmergėje labiau pažįsta kaip „Zigmą“ – tokia yra jo pravardė“, – šypsodamasis sakė J.Zareckas.
Susisiekus telefonu su kopėčių autore S.Klemkaite, ji ilgai negalvojusi prisiminė, kad kažkada dalyvavo plenere ir Ukmergei paliko „megztas“ kopėčias.
„Juk tai vienintelės mano sukurtos kopėčios. Šiaip aš esu tapytoja.
„Būtinai reikės apsilankyti Ukmergėje ir jas surasti.
Smagu, kai sukurtas daiktas įgauna savo gyvenimą ir nesunyksta, o keliauja iš vietos į vietą ir net yra apipintas visokių istorijų“, – sakė rokiškietė menininkė.
Netradicinių, sumazgytą galą turinčių kopėčių idėja jai gimė spontaniškai, o šias kūrybines mintis per vieną dieną įgyvendino bendrovės „Vienybė“ meistrai.
„Kopėčios paprastai naudojamos tam, kad būtų galima užlipti ar palypėti – pasiekti tai, kas yra aukštai, kas nepasiekiama.
O maniškės kopėčios tarsi pokštas – lipi, lipi jomis ir staiga turi sustoti, nes prieš akis pamatai kliūtį – mazgą.
Jos siunčia žinutę, kad žmogaus gyvenimo kelyje dažnai pasitaiko kliūčių – mazgų, verčiančių priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Kiekvienas iš mūsų, pasitelkęs žinias, intuiciją ir didelį norą, tuos mazgus gali atmazgyti arba juos apeiti“, – sakė S.Klemkaitė.
