Neseniai baigėsi studentams skirtas konkursas „Išmanusis miestas“. Jame dalyvavo Vilniaus ir Kauno universitetų studentai. Jie 7 mėnesius kūrė projektus, kaip galėtų vykti įvairių šalies miestų teritorijų plėtra.
Konkurse dalyvavo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai. Jie sukūrė projektą „Miesto akis“. Įgyvendinus jį būtų galima gyvybės įkvėpti vienai dabar apleistai Aleksoto teritorijai.
KTU komandos narys Antanas Pipiras sakė, kad projekto kūrėjai stengėsi modernias technologijas suderinti su teritorijoje esančiu paveldu.
Analizuodamas Kauno teritorijas studentas pastebėjo ne vieną vietą, įtrauktą į Kultūros paveldo registrą, kurią reikėtų pritaikyti visuomenės poreikiams. Jauno žmogaus nuomone, svarbiausia, kad objektai ar teritorijos nebūtų paverstos muziejais, o trauktų gyventojus.
– Dalyvaudamas konkurse pasirinkote Aleksotą. Kodėl patraukė šis Kauno rajonas? – paklausėme A.Pipiro.
– Stebint Kauno seniūnijų veiklą matyti, kad bene aktyviausios yra Žaliakalnio ir Aleksoto bendruomenės. Todėl nusprendėme, jog jų atstovams gali būti įdomūs mūsų pasiūlymai ir jos gali prisidėti, kad idėjos būtų įgyvendintos, nes sugeba gauti lėšų iš Europos Sąjungos, aktyviai dalyvauja miesto politiniame ir ūkiniame gyvenime. Analizavome abu šiuos miesto rajonus ir jų teritorijas.
Žaliakalnyje tarp Jonavos gatvės ir Savanorių prospekto yra nemaža apleista teritorija. Ji turėtų potencialo plėtotis. Tačiau ten daug privačių statinių, ir tai stabdo patogios miesto dalies pokyčius.
Atlikome ir Aleksoto teritorijos analizę.
– Kuo įdomus jums pasirodė šis miesto rajonas?
– Tyrimai parodė, kad šio rajono gyventojams labai stinga sutvarkytų žaliųjų plotų, kur jie galėtų ilsėtis. Taip pat trūksta nedidelių aikščių, kur galėtų burtis, bendrauti.
Aleksote nėra nė vienos dabar mieste madingos treniruoklių aikštelės. Artimiausios – prie Kauno pilies ir Nemuno saloje įrengtos aikštelės su treniruokliais. Reikia ir daugiau dviračių takų, nei jų numatyta plėtros projekte.
Nepasinaudota ir viena gražių vietų – greta Šv.Kazimiero bažnyčios esančiame šlaite būtų galima įrengti apžvalgos aikštelę. Dabar miesto vaizdą užstoja medžiai.
Priešais Fredos miestelį tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento taip pat yra gerokai apleista teritorija.
Joje – sraigtasparnių taisymo dirbtuvės, keli angarai, du paveldo objektai: senas vandens bokštas, medinės seno angaro konstrukcijos. Greta yra valstybinis miškas.
Šią teritoriją būtų galima atgaivinti. Tačiau čia nereikėtų statyti tik komercinės paskirties pastatų, nes ši vieta po darbo valandų būtų lyg išmirusi. Pasiūlėme įkurti gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų – biblioteką, sporto klubą, viešbutį, prekybos centrą, kino teatrą, SPA ir grožio centrą, Aleksoto seniūnijai skirtą statinį.
Greta yra valstybinio miško teritorija su labai apleistu paveldo objektu – Kauno kairiojo Nemuno kranto artilerijos sviedinių sandėlių kompleksu. Teka užterštas, padangų primėtytas upelis.
Mano nuomone, kuriant modernų kvartalą nieko seno griauti ar kirsti miško nereikia. Sandėlių kompleksą galima paversti susibūrimams, koncertams, meno akcijoms skirta erdve. Sutvarkius mišką būtų puiki žalioji zona. Visas kompleksas atitiktų dabartinius Aleksoto gyventojų poreikius.
– Ar jūsų projektu domėjosi verslininkai ir savivaldybės atstovai?
– Verslininkams idėjos pasirodė įdomios. Savivaldybės atstovai pristatant projektą taip pat dalyvavo. Įdomu buvo stebėti, kaip pradėjus rodyti mūsų surinktą vaizdo medžiagą apie apleistą teritoriją gręžė akis. Jiems nesmagu buvo matyti mieste esančią netvarką.
Net jei projektas ir nebus įgyvendintas, vieną savo tikslų pasiekėme – atkreipėme dėmesį, kokią teritoriją mieste galima atgaivinti. Taip pat viešai parodėme, kokia dabar ten netvarka. Atsakingi už šią teritoriją asmenys, paviešinus tokius faktus, turėtų ją tvarkyti.
– Kaune gausu ne tik paveldosaugininkų saugomų objektų, bet ir teritorijų. Kaip elgtis, kad jos nemerdėtų?
– Mano nuomone, svarstant, kaip atgaivinti ne vieną mieste apleistą kultūros paveldo objektą, svarbiausia sugalvoti, kokiam tikslui, kokiai žmonių grupei jis turi būti skirtas. Sukurti veiklos tame objekte scenarijų.
Geras pavyzdys yra Kauno rajone esantis Kadagių slėnis. Tai įdomi vietovė. KTU atstovai suprojektavo, kaip ten turėtų driektis mediniai takai. Įrengus juos žmonių srautas būtų kur kas didesnis.
Tiek savivaldybės atstovai, tiek verslininkai, prieš norėdami atgaivinti objektus ar teritorijas, turėtų kreiptis į urbanistus, architektus, kad šie atliktų analizę ir sukurtų galimus veiklos juose scenarijus.
Tačiau daugybė KTU studentų atliktų analizių ir sukurtų projektų taip ir lieka neįgyvendinti, nes jais niekas nesidomi. Manau, kad viena priežasčių – nepasitikima jaunų žmonių sugebėjimais ir idėjomis.
