Jis neabejoja, kad tai susiję su šalia užvirusiomis statybomis. A.Goštauto ir Gynėjų gatvių sankirtoje pagal grupei „Inter IKEA“ priklausančios bendrovės „Vastint“ (buvusi „Pinus Proprius“) užsakymą septynių aukštų verslo centrą stato statybų įmonė „Conresta“.
Prisiminė tragediją Rygoje
„Iš karto kreipiausi į Statybų inspekciją, nes prieš akis stojo 2013 metų lapkritį įvykusi tragedija Rygoje, kai dėl statybininkų aplaidumo griuvo prekybos centro stogas, žuvo dešimtys žmonių. Kiek pamenu, ten irgi iš pradžių skilinėjo sienos“, – sakė A.Zubrus.
Atlikę tyrimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai patvirtino, kad skundas pagrįstas.
Dar 2012 metais A.Goštauto g. 12 administracinio pastato rūsyje buvo užfiksuota plyšių. 2014 metais vykdant polių įrengimo darbus naujo pastato teritorijoje A.Goštauto g. 12A buvo aptikta, kad sovietmečiu statyto pastato A.Goštauto g. 12 mūrinėse sienose plyšiai padidėjo.
„Pastebėjus, kad plyšiai didėja, buvo sustabdyti statybos darbai ir atlikta esamo statinio ekspertizė. Jos metu nustatyta, kad netolygiai sėdant pamatams administracinio pastato A.Goštauto g. 12 sienos pleišėja.
Atkasus esamo pastato pamatus nustatyta, kad pamatų deformacinė siūlė įrengta nekokybiškai, todėl ekspertams patarus buvo sustiprintos rūsio sienos, tada statybos darbus vėl leista tęsti“, – paaiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė.
Liko be pastogės
Ties A.Goštauto ir Gynėjų gatvių sankirta statomas naujas verslo centras pribloškia užmojais.
Verslo centras suplanuotas kaip U formos administracinis pastatas, kurio bendrasis plotas siekia per 10 tūkstančių kvadratinių metrų, statybos darbų vertė – apie 8,7 milijono eurų. Statybas buvo numatyta baigti gegužės mėnesį.
Valstybinio studijų fondo vadovas A.Zubrus teigė, kad statybininkai sutvarkė įskilusias sienas jo įstaigoje, tačiau perspėjo, jog plyšių dar gali atsirasti, kol kaimynystėje vyks statybos.
A.Zubraus nerimas suprantamas. Vilniečiai dar neužmiršo skandalingo įvykio 2007 m., kai statant naują pastatą senamiestyje, Šiaulių gatvėje, su trenksmu virto šalia esančio šimtamečio namo siena, kelios šeimos liko be pastogės.
Namas Vilniaus senamiestyje, Šiaulių gatvėje, sugriuvo dėl netinkamai vykdytų statybos darbų įgriuvus šuliniui ir vandeniui paplovus namo pamatus.
Taigi nelaimę lėmė ne garbus namo amžius, o naujo statinio rentėjų nekokybiškas darbas.
Sužinoję – nutraukė darbus
„Vastint Lithuania“ direktorius Kęstutis Vedeckis neslėpė, jog apie skilimą gretimo pastato sienoje sužinojo pernai, balandžio mėnesį: “Tučtuojau nutraukėme darbus toje pusėje, kuri ribojosi su kaimynų siena. Subūrėme atestuotų specialistų darbo grupę ir pagal jų rekomendacijas laikinai sutvirtinome pagrindus bei konstrukcijas. Gavus galutines ekspertų išvadas atlikome visus rekomenduojamus statinio konstrukcijų sutvirtinimo darbus, tvarkėme vidaus apdailą.
Galutinai apdailos darbus užbaigsime, kai bus baigtos statybos. Verslo centro statybų darbai šioje vietoje buvo tęsiami tik po teigiamų ekspertų išvadų dėl tinkamos gretimo pastato konstrukcijų techninės būklės.“ K.Vedeckis tikino, kad atliekant diagnostinius ir remonto darbus jie bendradarbiavo tiek su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek su šio pastato šeimininkais. O visus darbus atliko savo lėšomis, nors tyrimas parodė, kad gretimo pastato sienos pradėjo skilti dėl jo statybos broko – nekokybiškos pamatų deformacinės siūlės.
„Uniq“ yra vienas iš mažiausių šiuo metu Vilniuje statomų verslo centrų.
Svarbiausia – ištirti vietą
Atrodo, praeityje liko metas, kai statybininkai darbo dieną pradėdavo išmaukę po puslitrį svaigalų, vogdavo medžiagas, vietoj cemento pildavo smėlį.
Bet šiandien vėl daugėja skundų dėl naujų statybų broko, daugiaaukščiuose stiklo ir betono rūmuose įrengtuose biuruose ir butuose žmonės šąla arba dūsta nuo karščio, skyla sienos, ant galvos byra tinkas.
Apie nacionalines naujų statybų kokybės problemas, apie tai, kuo baigiasi kai kurių projektų plėtotojų ir statytojų užmojai kuo pigiau pastatyti kuo didesnį pastatą, „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovu Daliumi Gedvilu.
„Pavojaus pažeisti greta esančių pastatų konstrukcijas nekiltų, jei naujų statybų projektuotojai negailėtų lėšų ištirti vietos, kurioje numatoma statyti, sąlygas: kokios ten yra komunikacijos, infrastruktūra.
Vakaruose visuomet sudaromas sklypo reglamentas, tai lyg techninis pasas, aiškiai parodantis, ką ir kaip toje vietoje galima statyti. Lietuvoje sudaromi detalieji planai, bet jie nepakankami, kad būtų galima nustatyti technines sąlygas“, – aiškino LSA vadovas.
D.Gedvilo teigimu, nauja statyba turi prasidėti nuo tiriamųjų darbų. Jau projektuojant turėtų būti numatyti visi keblumai ir priemonės jiems pašalinti. Kai to nepadaroma, skilinėja sienos ir dar blogesnių dalykų atsitinka.
Pigi statyba prišaukia bėdų
D.Gedvilas pripažino, kad didelė Lietuvos statybų rinkos bėda – projekto plėtotojų ir kai kurių rangovų pastangos kiek įmanoma taupyti, naudoti kuo pigesnes medžiagas aukojant kokybę – irgi svarbi statybinio broko priežastis.
„Kai vyksta viešieji statybos darbų konkursai, kainų skirtumas atima amą. Įmonių siūloma kaina skiriasi iki 30 proc., o Vakaruose skirtumas ne didesnis nei 5 proc. Negali taip smarkiai skirtis kainos, jei ketinama statyti kokybiškai, naudoti geras medžiagas ir samdyti kvalifikuotą darbo jėgą. Taupyti statybose gali būti pragaištinga“, – tikino LSA vadovas.
Beje, Gynėjų ir A.Goštauto gatvių sankirtoje, kurioje dabar statomas verslo centras, jau buvo pastatytas daugiaaukštis, bet jį teko griauti. Jis stovėjo tik 20 metų. Nors anuomet buvo laikomas šiuolaikiškos statybos pavyzdžiu, paaiškėjo, kad daugiaaukštis pastatytas nekokybiškai, patalpos buvo netinkamos biurams, sienose švilpavo vėjas.
Šį pastatą praėjusiais metais ir nugriovė „Inter IKEA“ grupei priklausanti „Pinus Proprius“ (dabar – „Vastint“), užsimojusi pastatyti naują septynaukštį.
Lietuvius įvertino švedai
„Jei vos 20 metų išstovėjusio daugiaaukščio miesto centre neįmanoma atnaujinti ir tenka griauti, reikia susirūpinti ir projektavimo, ir statybų kokybės problemomis, – sakė LSA vadovas D.Gedvilas. – Lietuviai statybininkai užsienyje nuolat pelno apdovanojimų ir padėkų. Pavyzdžiui, bendrovė „Markučiai“ yra pasirašiusi sutartį dėl ištiso daugiabučių kvartalo statybos Švedijoje.
Mūsų šalies bėdos yra pasenusi projektavimo tvarka. Būtent asociacija ir siūlo taikyti šiuolaikišką projektavimo metodą.“
Jis sakė, kad LSA pastangomis buvo sukurta viešoji įstaiga, tinklalapyje skaitmeninestatyba.lt pristačiusi naujausią skaitmeninį projektavimo metodą – BIM (angl. Building information modeling).
Naujos statybos tampa grėsme kaimynams, jeigu kruopščiai neištiriama esamų statinių būklė, statytojai taupo lėšas medžiagoms ir darbo jėgai. Akibrokštas, bet už broką savo šalyje keiksnojami Lietuvos statybininkai užsienyje skina pripažinimo laurus.
Skundų srautas nemažėja
Praėjusiais metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) išnagrinėjo 2951 fizinių ir juridinių asmenų skundą ir pranešimą, susijusį su statybos sritimi.
Iš jų pagrįsti buvo 411. Per pirmąjį šių metų ketvirtį gauti 699 skundai, iš jų 91 – pagrįstas.
VTPSI Vilniaus skyrius 2014 m. išnagrinėjo 726 skundus ir pranešimus, susijusius su statybomis, iš jų pagrįsti buvo 93. Per pirmąjį šių metų ketvirtį gauti 305 skundai, 42-uose nurodyti pažeidimai pasitvirtino.
