Iš meilės nudažė namą vėliavos spalvomis

Patriotiškumu garsėjantys kauniečiai įvairiai išreiškia savo meilę tėvynei. Vieni prie namų kabina trispalves ar miesto vėliavas. Kiti trispalvės spalvomis dažo namus. Sumanymas patinka ne visiems.

Tunelio gatvės gyventoja A.Siniauskienė didžiuojasi, kad jos tėvo statytos dirbtuvės nudažytos trispalvės spalvomis.<br>P.Mantauto nuotr.
Tunelio gatvės gyventoja A.Siniauskienė didžiuojasi, kad jos tėvo statytos dirbtuvės nudažytos trispalvės spalvomis.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

May 23, 2015, 6:00 AM, atnaujinta Nov 27, 2017, 5:04 AM

Tunelio gatvėje gyvenanti kaunietė tautodailininkė Alisa Siniauskienė su šeima kiekvieną dieną pasigėri jos namo kieme pastatytomis dirbtuvėmis. Medinio pastato išorinės sienos nudažytos trispalvės spalvomis.

Medinuką dažyti tautinės vėliavos spalvomis sumanė dar moters tėvas, buvęs tremtinys.

Heraldikos specialistai mano, kad jei su trispalvės spalvomis elgiamasi pagarbiai, namas gali būti dažomas ir taip.

Sumanė tautodailininkas

A.Siniauskienė pasakojo, kad sovietmečiu jos tėvas tautodailininkas Pijus Krušinskas 10-čiai metų buvo ištremtas į Sibirą.

Grįžęs į Kauną toliau kūrė drožinius iš medžio. Tapo vienu iš Tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus įkūrėjų. Viename interviu kaunietis yra sakęs, kad priklauso tai žmonių kartai, kuri visus gražius ir patogius daiktus pasidarydavo savo rankomis.

Vienas P.Krušinsko sukurtas koplytstulpis stovi visai netoli kūrėjo namų – Dainų slėnyje. Taip pat jo pagamintas kryžius pastatytas ir Žaliakalnyje, E.Fryko gatvės pabaigoje esančioje apžvalgos aikštelėje.

Kad turėtų kur kurti, kieme, Ąžuolyno šlaite, vyras pasistatė dirbtuves.

„Jis namo sienas ir nudažė trispalvės spalvomis. Tiesa, raudona nebuvo tokia skaisti, kaip dabar. Labiau priminė bordo spalvą“, – prisiminė A.Siniauskienė.

Ne visi kaimynai pritaria

Moteris teigė, kad sovietmečiu niekas dėl taip nudažyto namo neprikibo.

Prieš 5 metus A.Siniauskienė su vyru taip pat patys perdažė namą, parinko jau vėliavos spalvą atitinkantį raudoną atspalvį.

„Tėvelis dar spėjo pamatyti iš naujo perdažytą namą ir džiaugėsi“, – pasakojo prieš trejus metus tėvą Anapilin išlydėjusi moteris.

Namo šeimininkė teigė, kad jai trispalvės spalvos yra mielos, todėl ir ateityje namą jomis dažys.

Tiesa, moteris prasitarė, kad ne visi kaimynai palaiko jos šeimos patriotines idėjas.

„Kai kurie sako, kad namo taip dažyti nedera. Tačiau man atrodo, kad didžiuotis savo vėliava turime“, – sakė prie liaudiškų kostiumų derančias kepures kurianti kaunietė.

Svarbu elgtis pagarbiai

Grafikas, dizaineris, daugelio Lietuvos gyvenviečių herbų autorius Rolandas Rimkūnas sakė, kad pasaulyje pavyzdžių, kai valstybės vėliava naudojama įvairiomis formomis, gausu. Ypač tai mėgsta daryti amerikiečiai.

Lietuvoje tokių bandymų taip pat yra. Dizaineriai yra pristatę apatinių drabužių su trispalvės spalvomis kolekciją.

Menininko nuomone, kiekvieną atvejį, kaip ir kokiame kontekste naudojamos vėliavos spalvos, reikėtų svarstyti atskirai.

„Jei žmogus myli savo tėvynę ir šią meilę išreiškia trispalvės spalvomis nusidažydamas namą, nematau nieko bloga. Svarbu, kad tai būtų daroma pagarbiai, kad pastatas būtų prižiūrimas“, – įsitikinęs R.Rimkūnas.

Dažė ir suoliukus

Kaune yra ir daugiau pavyzdžių, kai gyventojai naudoja trispalvės spalvas gražindami namų aplinką.

Kovo 11-osios gatvės 43-iojo daugiabučio gyventojai dar sovietmečiu geltona, žalia ir raudona spalvomis dažė prie namo stovinčius suolus, gėlių klombų apvadus, laiptines, pašto dėžes.

Žmonės trispalvės spalvų savo gyvenamojoje aplinkoje naudoti nebijojo, o aplinkiniai sovietinei valdžiai įskųsti nedrįso.

Daugelis 1965 metais statyto namo gyventojų ar jų tėvai buvo tremtiniai, Lietuvos laisvės kovų savanoriai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.