Studiją pristatęs viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės patarėjų įmonės „Peritus sprendimai“ generalinio direktoriaus Irmantas Guzelis pateikė tris scenarijus – su rūmais nedaryti nieko ir per 15 metų prarasti 664 tūkst. potencialių lankytojų; pastatą pritaikyti tik seminarų, kongresų ir konferencijų organizavimui, šitaip per 15 metų pritraukiant 714 tūkst. turistų ir gaunant per 32 mln. eurų finansinę naudą. Remiantis trečiuoju scenarijumi, atnaujintas kompleksas būtų pritaikytas seminarams, kongresams, konferencijoms, kultūriniams renginiams ir koncertams – taip į sostinę būtų galima pritraukti apie 2,7 mln. turistų, iš kurių bent 585 tūkst. būtų iš užsienio, o pats projektas per 15 metų galėtų surinkti apie 110 mln. eurų pajamų.
„Valstybei reikėtų investuoti apie 20 mln. eurų, iš kurių 5 mln. būtų skirti pačių Sporto rūmų įsigijimui, 12 mln. rekonstrukcijai, likusios išlaidos būtų (skirtos. – ELTA) įrangos (įsigijimui. – ELTA) ir kitų kultūros renginių organizavimui“, – teigia I. Guzelis.
Finansų ministerijos, „Peritus sprendimai“, Valstybinio turizmo departamento ir Turto banko atlikta studija remiasi prielaida, kad Sporto rūmus nuperka valstybinio turto atnaujinimu besirūpinantis Turto bankas, kuris objektą po rekonstrukcijos nuomotų privačiam operatoriui.
„Įvertinus projektą, jis nėra atsiperkantis Turto bankui, kadangi Turto bankas nuomos pajamas gautų iš operatoriaus. Pats projektas finansiškai operatoriui būtų atsiperkantis, o kalbant iš valstybės perspektyvų, jis yra atsiperkantis, kadangi generuoja apie 110 mln. eurų ekonominę naudą, kuri visiškai padengia pradines investicijas“, – sako I. Guzelis.
Pernai Lietuvoje buvo surengta apie 400 tarptautinių renginių, kurie sutraukė apie 550 tūkst. lankytojų. Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktorius Mindaugas Rutkauskas pažymi, jog dėl neišvystytos, dideliems tarptautiniams renginiams nepritaikytos infrastruktūros Vilniaus miestas dėl neatitikimo formaliems kriterijams kasmet negali atsakyti į maždaug 10 užklausų, dar 50 pasiūlymų dėl tos pačios priežasties Lietuvos net nepasiekia.
„Tarkime, yra reikalavimas, kad viešbutis nuo kongreso vietos pėstute būtų pasiekiamas per 15 minudčių, arba renginys vyktų nuo miesto tam tikru nedideliu atstumu. Konferenciniame turizme yra „trikampis“ – miesto centras, konferencijų centras ir viešbutis turi būti 15 minučių atstumu pėsčiomis vieni nuo kitų. Kai yra toks reikalavimas, mes („Litexpo“) negalime pateikti pasiūlymo“, – teigia M. Rutkauskas.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe ir privačiais partneriais, Sporto rūmai iki 2017 m. galėtų būti pertvarkyti į Nacionalinį kongresų centrą. Šiuo metu Sporto rūmų rekonstrukciją siekiama paskelbti valstybinės svarbos projektu. Valstybė rūmų įsigijimui numačiusi skirti ne daugiau kaip 5 mln. eurų, tačiau kompleksą šiuo metu valdanti ir bankrutuojanti „Ūkio banko investicinė grupė“ balandžio pradžioje rūmus aukciono būdu trečią kartą siekė parduoti už 9 mln. eurų.
Kadangi Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra saugomi kaip kultūros paveldo objektas, pastato struktūra rekonstrukcijos metu nebūtų keičiama. Rūmai taip pat stovi buvusių žydų kapinių vietoje, tačiau žydų bendruomenė pastato atnaujinimo planams neprieštarauja, bet prašo darbų atlikimo metu rodyti deramą pagarbą po pastatu kompleksu esantiems palaikams ir šalia įrengti atminimo memorialą. Automobilių statymo aikštelių įrengimą ir kitos infrastruktūros plėtrą aplinkiniuose sklypuose ketinama patikėti privatiems investuotojams.
