Toks neįprastas skelbimai atsirado populiariamame skelbimų portale. Pasirodo, kad ateinantį pavasarį Vilkupių kaime (Vilkaviškio rajonas) nebeliks 1838 metais statyto dvaro. Apgriuvęs jo pastatas, priklausantis privačiam asmeniui, bus išardytas po plytą ir parduotas.
Vieniems šis faktas sukėlė pasipiktinimą, – esą naikinamas kultūros paveldas.
Tačiau pastarosios institucijos specialistai patvirtino, jog dvaro savininkas viską daro teisėtai, o dvaro likimu susirūpinta per vėlai, – istoriniam pastatui nepataisoma žala buvo padaryta dar sovietmečiu.
„Dvaro šiemet dar negriausime, nes ir dienos trumpėja, ir iki šalčių nebedaug liko. Darbus atidėjome iki pavasario“, – sakė senovinį pastatą prieš kurį laiką nusipirkęs Arnas.
Jis teigė, jog į skelbimą apie parduodamas dvaro plytas atsiliepė keli pirkėjai iš įvairių Lietuvos vietų.
Savininkas paskaičiavo, jog rankų darbo raudonų plytų pastate yra sumūryta apie 50–60 tūkstančių.
Pardavėjai pabrėžė, jog jas parduos tik dideliais kiekiais, ne mažiau kaip po 8–10 tūkst. Viena maždaug 180 metų senumo plyta įvertinta 0,45 euro.
„Pavasarį samdysime specialistus, kurie išardys pastatą, kuris stovi prie pat gyvenamojo namo ir kelia pavojų.
Buvome aptvėrę dvarą specialia juosta, kad niekas nelandžiotų, tačiau, matyt, vaikai ją nudraskė.
Patys suprantame, jog reikia pastatą kuo greičiau nugriauti ne tik dėl nesaugumo, bet ir kad mums neskirtų baudų už jo nepriežiūrą“, – kalbėjo Arnas.
Jis teigė, jog būsimi pirkėjai šimtametes plytas žada naudoti namų, tvorų, židinių apdailai.
Arnas sakė žinąs, jog viename dvaro gale iki šiol glaudžiasi vienas vyriškis: „Pastate nėra nei elektros, nei vandens, jo neįmanoma šildyti. Sakėme tam žmogui, kad pavasarį jam teks išsikraustyti“.
Kaimo žmonės patvirtino, jog vaiduokliu tapusiame dvare yra įnamis.
„Vienas žmogelis gyvena. Seniūnija jam jau seniai davė kitą būstą, bet jam čia, sakė, geriau.
Nežinia, kaip jis žiemą ištveria. Kai šalta, – gali čiuožinėti ant sienų“, – pasakojo kaimiečiai.
Vilkupių kaimo bendruomenės pirmininkas Linas Aidukonis teigė, jog dėl akyse nykstančio dvaro ir širdį skauda, ir baugu, kad jis ant ko nors neužgriūtų, nes viduje jis stipriai suniokotas.
Kaimo žmonės bandė gelbėti senovinį pastatą, tačiau nepasisekė.
Prieš kurį laiką dvaras priklausė keturiems savininkams. Vieni pastato dalį, kurioje gyveno, buvo išsipirkę, kiti – paveldėjo, dalį turėjo pienininkyste besiverčianti kooperatinė bendrovė.
Kai iš dvaro išsikraustė gyventojai, statinys ėmė nykti akyse.
Per kiaurą stogą žliaugia lietus, į vidų galima laisvai patekti, tačiau dėl apardytų vidaus sienų, išpjautų sijų kyla didelė grėsmė gyvybei.
Bendruomenės pirmininkas L.Aidukonis pasakojo, jog prieš kelerius metus tuometis dvaro savininkas bendruomenei siūlė dešimčiai metų išsinuomoti statinį ir rašyti projektą, kad būtų skirta parama dvarui atstatyti.
Tačiau kaimo bendruomenė nesutiko su tokiomis sąlygomis.
„Mes rašysime projektą, tarkime, gausime pinigų, atstatysime ir sutvarkysime dvarą, o ką gali žinoti, kas bus po tų dešimties metų? Gal savininkas nuspręs nebenuomoti, ir liktume be nieko. Mes bendruomenės namus įsirengėme kitoje vietoje“, – prisiminė neįvykusį sandėrį L.Aidukonis.
Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vyresnioji specialistė Violeta Kasperavičiūtė teigė, jog paveldosaugininkai nusprendė peržiūrėti Vilkupių dvaro statusą, kai pasirodė pastato pardavėjų skelbimas.
„Kultūros paveldo vertinimo taryba svarstė, ar įtraukti šį dvarą į kultūros vertybių registrą, ar suteikti jam teisinę apsaugą.
Buvo nuspręsta neįtraukti, nes išlikę nedaug dvaro sodybos elementų, tėra tik fragmentai, šis pastatas po karo buvo pertvarkytas, pakeistas išplanavimas, jo architektūrinė išraiška nėra vertinga.
Dvaro sodybą anksčiau sudarė 13-os pastatų kompleksas.
Kreipėmės į Vilkaviškio savivaldybę, kurios teritorijoje yra Vilkupių dvaras, klausdami, ar jai reikalingas šis statinys, tačiau atsakymo kol kas negavome“, – sakė V.Kasperavičiūtė.
Paveldosaugininkai ne kartą yra pareiškę nuomonę, jog dažna savivaldybė į istorinius pastatus, kuriuos būtų galima prikelti naujam gyvenimui, žiūri kaip į balastą. Tinkamai atstatyti bei restauruoti pastatus kainuoja labai brangiai.
V.Kasperavičiūtė teigė, jog Vilkupių dvaro pardavinėjimą po plytą paveldosaugininkai būtų sustabdę, jei būtų buvusi bendruomenės ar savivaldybės iniciatyva.
„Vilkaviškio rajone yra dar vienas statinys, su kuriuo vargsta paveldosaugininkai, – XVIII amžiaus Bartninkų dvaras. Jis priklauso privačiam asmeniui, gyvenančiam Klaipėdoje.
Mūsų inspektoriai vargsta, nes savininkas netvarko pastato“, – sakė V.Kasperavičiūtė. ˙
