„Tokių atvejų padaugėjo ir mes turime skirtingų tipų pastatų, kurie pardavinėjami ne ta paskirtimi, kuria pastatyti. Pavyzdžiui, stato administracines patalpas, tačiau pardavinėja kaip butus, stato vienbučius butus, bet pardavinėja kaip daugiabučius butus. Administracinėse patalpose garso izoliacija yra prastesnė nei gyvenamojo namo, tad kyla įvairių nepatogumų, pavyzdžiui, automobilių statymo, mokėjimo ir mokesčių“, – problemą apibendrino Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad pirmiausia dėmesį turėtų atkreipti patys pirkėjai.
„Reikia būti budriam, skaityti sutartį, konsultuotis su teisininkais, statybų ekspertais. Tokio turto ilgalaikiam likvidumui paskirtis galbūt neturėtų daryti labai daug įtakos, nors praktikos nėra daug – pastarieji 5–7 metai“, – teigė M.Statulevičius.
Pasak asociacijos direktoriaus, perkant ne gyvenamosios paskirties patalpas gali būti sunkiau gauti paskolą. Remiantis atsakingo skolinimo taisyklėmis, būstui iš banko galima gauti iki 85 procentų finansavimą, o perkant komercines patalpas jis gali siekti 70 procentų arba mažiau.