„Pasirodžius praėjusios savaitės Užupio bendruomenės pranešime žiniasklaidai buvo paskubėta interpretuoti , kad KPD tirdamas teritorijų planavimo ir statybos veiksmus Polocko g. 17 esą pripažino padarytus pažeidimus. Tiek Užupio bendruomenės pranešimo, tiek iš jo kilusias interpretacijas vertinu kaip nepakankamą valstybės institucijų kompetencijų išmanymo atspindį.
Turiu priminti, kad KPD įgaliojimai paprasti ir aiškūs – Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros funkcijos Kultūros paveldo departamentui jokiais teisės aktais nepripažintos. Tiek šiuo atveju, kalbant apie naujas statybos Polocko g. 17, tiek kitais atvejais, Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros veiksmus atlieka Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija, bet ne KPD, kaip bandoma dažnai tai teikti.
Būtent mano minėtos institucijos ir turi atsakyti į klausimus, ar atitinkamais atvejais vykdant naujas statybas padaryti pažeidimai, ar ne. Minėta inspekcija pažeidimų neįžvelgė, tuo išsklaidydama KPD kilusias abejones“, – teigė KPD direktorė Diana Varnaitė.
Bendruomenė pažeidimų nebuvimą nutylėjo
Skelbiama, kad KPD du kartus kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas pagal kompetenciją įvertinti statybos leidimo išdavimo ir vykdomų statybos darbų teisėtumą.
Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija planavimo srities teisės aktų pažeidimų nenagrinėjo, o, atlikusi daugiabučio gyvenamojo namo Polocko g. 17 statybos projekto išsamų tyrimą ir reikalingus skaičiavimus, pažeidimų nenustatė.
„Inspekcija pasisakė, kad esminių pažeidimų neįžvelgė. Siekiant išsklaidyti bet kokias dar galimas dviprasmybes, kreipėmės pakartotinai peržiūrėti sprendimą, bet ir po to inspekcijos pozicija nepakito“, – pasakojo D. Varnaitė.
Taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nusprendė, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo pagrindo nėra, nes statybą leidžiantis dokumentas išduotas nepažeidžiant detaliajame plane nustatytų sklypo naudojimo režimo, užstatymo leistinų rodiklių, Vilniaus miesto savivaldybės išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų, projektuotojo pateiktų projektinių pasiūlymų, taip pat Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus nustatytų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų.
„Apie šias inspekcijos išvadas esame informavę tiek Kultūros ministeriją, tiek ir Užupio bendruomenę, tačiau lapkričio 18 d. Užupio bendruomenė pranešime žiniasklaidai apie šias inspekcijos išvadas, deja, nutylima. Galbūt kai kam labai sunku ryžtingai atsisveikinti su sovietine praeitimi, bet noriu patikinti, kad niekas neįtikins Kultūros paveldo departamento rūpintis tokiu sovietiniu monstru, kaip savo laikmetį nugyvenusios tekstilės fabriko pastatų išsaugojimo, kurie viešojoje erdvėje dažnai minimi kaip mūsų šalies sostinės gėda“, – pridūrė KPD direktorė D. Varnaitė.
Nustatė: statybos – teisėtos
Tuo pačiu buvo išsklaidytos Kultūros paveldo departamentui iškilusios abejonės dėl statybą leidžiančio dokumento ir statybų teisėtumo.
„Pradėjus gauti skundus dėl statybų Polocko g. 17 Kontrolės skyrius pradėjo tyrimus ir, jų manymu, surašė galimus pažeidimus. Tuos galimus pažeidimus pateikėme statybų inspekcijai, gavome atsakymus, kad pažeidimai neesminiai ir jokių rimtų pasekmių nesukelia. Užklausėme kelis kartus, buvo surengtas pasitarimas, paprašėme dar kartą patvirtinti ir gavome raštus, kad pažeidimai neesminiai“, – pridūrė KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nenustatė pagrindų keisti anksčiau priimto sprendimo, tai yra nenustatė pagrindo pripažinti, kad statybos vykdomos neteisėtai.
Pardavimams įtakos neturėjo
Projektą Polocko g. 17 vystančios įmonės „MG Valda“ komunikacijos vadovo Simono Lyvo teigimu, KPD išvados nenustebino. „Projekto Užupio krantinės eskalavimas įvairiame kontekste, tačiau iš esmės ne institucijų, o aktyvių Užupio bendruomenės narių lūpomis, suformavo ydingą praktiką, kai tariamus pažeidimus formuoja ne už konkrečias sritis atsakingi objektyvūs pareigūnai ir institucijos, o subjektyviai situaciją vertinantys Užupio bendruomenės nariai, tarp kurių – ne vienas garsus žmogus.
Taip buvo bandoma formuoti viešumoje negatyvią nuomonę ir pakenkti vykdomiems statybų darbams. Džiaugiamės, kad tokie mėginimai nepadarė įtakos projektą tyrusioms institucijoms. Be to, per visą šį laikotarpį, kai Užupio bendruomenė šališkai kėlė įvairiausius priekaištus statomam projektui ar net tada, kai viešai pradėjo kaltinti vystytoją, projekto pardavimams tokie veiksmai įtakos neturėjo.
Pirkėjai ir visuomenė racionaliai įvertino šią situaciją ir rėmėsi ne Užupio bendruomenės neteisingai interpretuojama informacija, o valstybinių institucijų teikiamomis išvadomis, faktais ir komentarais, kad projekte pažeidimų nenustatyta. Šiuo metu „Užupio krantinių“ projekte parduota beveik pusė butų, – teigė Simonas Lyvas.
