Gargžduose gyvenantis žinomas monumentalistas A.Bosas kovą su blogiu simbolizuojantį Šv. arkangelo Mykolo atvaizdą sukūrė per metus. Varinė pustrečio metro aukščio skulptūra jau įkurdinta bažnyčios fasado nišoje tarp dviejų kolonų, virš paradinių durų.
Daugiau kaip 800 kilogramų sveriančią skulptūrą meistrai dirbtuvės kieme apjuosė diržais, įkėlė į automobilį ir nugabeno į bažnyčios šventorių. Ten liejinys kranu pakylėtas į penkių metrų aukštį, sumontuotas specialiai paliktoje nišoje ant granito postamento, paženklinto Šv. arkangelo Mykolo vardu.
A.Bosas tarėsi su užsakovais, bet jie nevaržė menininko kūrybinės minties, todėl arkangelas atrodo taip, kaip autorius jį įsivaizduoja – šiek tiek sužmogintas.
Bažnyčios fasadą papuošęs Šv. arkangelas Mykolas su skeptru ir kalaviju rankoses kai kam galbūt labiau primins ne tik dangiškąjį pasiuntinį, bet tikėjimo tiesas ir krikščioniškas vertybes saugantį sparnuotą karį.
„Kodėl arkangelas negali būti toks, juk kova už gėrio pergalę – ne pasyvus, o aktyvus veiksmas? Šv. Jurgis irgi vaizduojamas kaip kovotojas, varsto ietimi slibiną – blogio įsikūnijimą“,- kalbėjo A.Bosas.
Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas pritaria, kad A.Boso sukurtas Šv. arkangelas Mykolas skiriasi nuo kitų savo pirmtakų: „Gražus darbas, gal kiek pasaulietiškas, bet nenorėčiau kitiems piršti savo nuomonės, tegul žmonės patys pasižiūri, įvertina. Senovės romėnai sakydavo: „Liaudies balsas – Dievo balsas“.
Bažnytinio meno tradicijoms ištikimi kūrėjai savo darbuose angelus paprastai sudvasina – jų veidai dažniausiai dvelkia skaistybe, švelnumu, gilia užuojauta kenčiantiems. Ir daugiau skulptūrų religine tematika sukūręs A.Bosas, regis, ir šventųjų gyvenime ieško ir atranda tikrovės atspindžių.
Dar neapsipratę su bažnyčios fasadą pagražinusiu nauju meno kūriniu gargždiškiai susilaiko nuo platesnių komentarų, kol žvilganti arkangelo skulptūra dar neaptraukta patina, nepašventinta.
„Žodžio iš žemaičių taip lengvai neišpeši, kai pašventinsime darbą, gal tada jie pradės kalbėti, vertinti ? Tokios skulptūros reikėjo – ne tik bažnyčia, bet ir visa mūsų parapija pavadinta Šv. arkangelo Mykolo vardu“, – kalbėjo Gargždų dekanato administratorius J.Paulauskas.
Prieš ketvirtį amžiaus Gargžduose iškilęs Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios pastatas su 53 metrų aukščio varpine – prie Minijos upės įsikūrusio miesto pasididžiavimas, pagrindinis jo panoramos akcentas.
Bažnyčią per tris mėnesius suprojektavo architektas Vladas Lučinskas, vos tik sovietinė valdžia leido Gargžduose statyti naujus maldos namus. Nuo pokario iki 1988 metų žmonės meldėsi medinį baraką primenančiame pastate.
Senieji XIX amžiuje statyti Gargždų maldos namai supleškėjo Antrojo pasaulinio karo pradžioje. Tuomet sudegė ir kitos parapijai priklausančios Jokūbavo bei Endriejavo gyvenviečių bažnyčios.
Statybininko diplomą įgijusio ilgamečio Gargždų bažnyčios klebono kanauninko J.Paulausko, tikinčiųjų bendruomenės ir vietos verslininkų pastangomis nuniokotos šventovės atstatytos, rekonstruotos.
Gargžduose 1990 metais atidaryta nauja bažnyčia – ketvirtoji. Jos sienos palei pamatus apmūrytos lauko akmenimis, grindys išklotos marmuru, interjerą puošia menininko R.Mulevičiaus sukurti vitražai. Tikinčiuosius į pamaldas kviečia 1926 metais nulietas varpas.
Šiuolaikiškos architektūros katalikų bažnyčia Gargžduose – viena pirmųjų, pastatytų Lietuvoje atgavus nepriklausomybę.