Skiria net 5 proc. biudžeto
Prieš penkerius ar dešimtį metų retas būsto pirkėjas domėjosi daugiabučio aplinka, šalia įrengtomis žaliosiomis zonomis ar net laiptinės išvaizda. Tačiau augant pirkėjų lūkesčiams, kinta ir verslininkų vystomi būsto projektai.
„Mūsų statomose gyvenvietėse investicijai į aplinką skiriame apie 5-7 proc. bendro projekto biudžeto. Šios investicijos pasiteisina – nors rinkoje kalbama apie išaugusią butų pasiūlą, mes pardavimo lėtėjimo nepastebime“, – aiškino „MG Valda“ pardavimo vadovas Mantas Umbrasas.
Dažnai pirkėjai labiau vertina, kai statomi namai integruojami į juos supančią aplinką bei landšaftą, nors tokie sprendimai kartais gali virsti iššūkiu architektams, jie kuria pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, viename bendrovės kurtame projekte namai yra įrengti teritorijoje, kuriose reljefo aukštis siekė ir 8-10 metrų.
„Sprendimas jo nekeisti pareikalavo nemažai pastangų, tačiau to rezultatas – išskirtinės išvaizdos kiemas su išsaugotu natūraliu beržynu“, – kalbėjo M.Umbrasas.
Stengiasi išsaugoti kiekvieną medį Kiek erdvių pavyks skirti žaliosioms zonoms, dviračių takams ar žaidimų aikštelėms, priklauso ir nuo to, kiek konkrečioje teritorijoje yra planuojama namų arba kitaip – nuo užstatymo intensyvumo.
„Vilniaus mieste leistinas užstatymo intensyvumas yra 1,6, tačiau mes savo projektuose dažnai siekiame, kad intensyvumas būtų 1,2 ar 1. Šie skaičiai reiškia, kad planuojamoje teritorijoje statome beveik 50 proc. mažiau būstų, nei leidžia normatyvas“, – aiškino „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Pasak pašnekovo, pirkėjų nebestebina šalia namų įrengtos žaidimų aikštelės, tad verslininkai stengiasi juos patraukti kitaip – bando išsaugoti kiekvieną kvartale augantį medį ar kieme įrengti fontaną. Tokia detalė yra įprasta viešosiose erdvėse, tačiau gana reta kiemuose.
„Žmonės perka būstą dažniausiai vadovaudamiesi kainos principu, tačiau dažnai vienas iš jų kriterijų yra žaliosios zonos. Jei galime jiems parodyti, kaip aplinka sutvarkyta kituose mūsų projektuose, tuomet pirkėjai kur kas labiau pasitiki mumis, kaip vystytojais“, – kalbėjo A.Avulis.
Sodina ir vaismedžius, stato skulptūras
Vienai didžiausių nekilnojamojo turto įmonių – bendrovei “Eika“ apsispręsti dėl kraštovaizdžio sprendimų padeda skirstymas į funkcines zonas – poilsio, laisvalaikio, vaikų žaidimų aikšteles. „Pavyzdžiui, formuojant aktyvaus sporto zonas, tokias kaip lauko treniruokliai, sporto aikštynai, parenkami želdynų masyvai, kurie padeda slopinti triukšmą.
O formuojant želdinius šalia pirmuose pastato aukštuose esančių terasų, būtina parinkti augalus, padedančius užtikrinti gyventojų privatumą“, – teigė bendrovės plėtros direktorius Martynas Žibūda. Naujai statomuose kvartaluose paprastai sodinami visus metus žaliuojantys augalai kartu su sezoniniais augalais, kartais sodinami ir vaismedžiai.
„Pastebime, kad gyventojai ypač pamėgo pirmo aukšto butus su jaukiomis erdviomis terasomis. Todėl vaizdas iš terasų į sutvarkytą teritoriją jiems itin svarbus. Aplinkos sutvarkymas tokiems butams suteikia išskirtinumo“, – kalbėjo „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Kurdama daugiabučių aplinką bendrovė bendradarbiauja ne tik su landšafto architektais, bet ir u menininkais. Štai vieno „YIT Kausta“ užbaigto kvartalo kiemą puošia skulptoriaus Antano Šnaro specialiai projektui sukurta skulptūra.
