Pajamingumas Lietuvoje trečdaliu didesnis nei didžiuosiuose Šiaurės Europos miestuose, pavyzdžiui, Stokholme, Osle, Helsinkyje ar Kopenhagoje, kur jis kartais nesiekia ir 4,5 proc., rodo tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ duomenys. Analitikų teigimu, palanki situacija rinkoje investuotojus pritrauks ne tik į tradicinius NT segmentus, bet ir iki šiol nepatraukliomis laikytas nišas.
Auga susidomėjimas, plečiasi geografija
NT sandorių skaičius auga tiek Baltijos šalyse, tiek Lietuvoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje NT sandorių įvyko už beveik 90 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį (68 proc.) sudarė investuotojų pirkiniai biurų ir mažmeninės prekybos sektoriuose.
„Pastebime, kad Lietuvoje stabiliai auga tiek sandorių kiekis, tiek jų apimtys. Baltijos šalyse apskritai jau dvejus metus iš eilės fiksuojami rekordiniai skaičiai: 2015 m. buvo pasiektas sudarytų sandorių vertės rekordas – 1,1 mlrd. eurų. 2016 metais prognozuojamos panašios apimtys“, – teigė „Newsec“ Investicinių sandorių grupės vadovė Neringa Rastenytė – Jančiūnienė.
Anot jos, augančios investicijos rodo, kad užsienio investuotojai Lietuvą pradeda matyti kaip saugią rinką, o teigiami esamų investuotojų atsiliepimai gerina tarptautinį šalies įvaizdį užsienyje ir toliau didina susidomėjimą.
Taip pat galima pastebėti, kad plečiasi investuotojų geografija: „Pagrindiniais žaidėjais komercinio NT rinkoje išlieka investuotojai iš Šiaurės ir Rytų Europos šalių, tačiau patrauklus pajamingumas ir per didelės kainos kaimyninėse rinkose jau sulaukia dėmesio ir iš Vakarų Europos ar net Amerikos investuotojų“, – teigė N.Rastenytė – Jančiūnienė.
Jos žiniomis, dar šiemet regione galima sulaukti 1 – 2 naujų tarptautinių investuotojų, kurie šiuo metu domisi veiklos galimybėmis Lietuvoje. Stambių žaidėjų būtų galima tikėtis ir daugiau, tačiau instituciniams investuotojams Baltijos šalyse neretai pritrūksta mąsto – jie paprastai ieško bent 100 mln. eurų vertės NT portfelio.
„Parduoti galima beveik viską“
Didžiausias investuotojų aktyvumas fiksuojamas Vilniaus A klasės biurų ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kur pajamingumas siekia 6,5 – 7,25 proc. Tačiau, priešingai nei ankstesniais metais, auga susidomėjimas ir žemesnės klasės komerciniu NT, pavyzdžiui, B klasės biurų patalpomis toliau nuo miesto centro: „Investuotojus traukia patrauklios žemesnės klasės komercinio NT kainos ir neprastas likvidumas.
Šiandien rinkoje parduoti galima beveik viską, todėl tiek privatūs, tiek instituciniai investuotojai imasi rizikingesnių projektų. Jei prieš keletą metų žemesnės klasės komercinį NT realizuoti Lietuvoje buvo praktiškai neįmanoma, tai šiuo metu už tinkamą kainą rinkoje yra apetito įsigyti praktiškai bet ką.
Tad galime sulaukti investicijų ne tik į B klasės biurus, bet ir nekilnojamojo turto objektus, pavyzdžiui, regionuose“, – pažymi N. Rastenytė – Jančiūnienė.
Didžiausias per nepriklausomybės istoriją fiksuojamas skirtumas (4-5 proc.) tarp NT pajamingumo ir palūkanų normų Baltijos šalių sostinėse, ekspertės teigimu, signalizuoja apie tikėtiną komercinio NT kainų augimą: „Pasiskolinti šiuo metu galima už 2-3 proc., o NT investicijų pajamingumas yra 6 – 8 proc., tad skirtumas – labai didelis.
Vakarų Europoje ir Skandinavijoje šis skirtumas yra minimalus ar net neegzistuojantis. Viena vertus, tai didina Baltijos šalių patrauklumą investuotojams, bet tuo pačiu reiškia, kad komercinio NT kainos kils ir lėtai artės prie Vakarų Europos lygio. Susilyginimo galime tikėtis per artimiausią dešimtmetį.
Tiesa, keičiantis kainoms pajamingumas palaipsniui mažės, tad pirkėjams delsti nereikėtų“, – pabrėžė N.Rastenytė – Jančiūnienė.
