Lietuvos paštui nebereikia Klaipėdos Liepų gatvėje esančio istorinio pastato su bokštu, kuriame įrengtas kariljonas. Varpų muzika savaitgaliais ir per šventes džiugina senamiesčio gyventojus. Pardavimo scenarijus parengtas – 1,57 mln. eurų įvertintą statinį tikimasi parduoti aukcione.
„Perteklinėms patalpoms išlaikyti reikia didelių finansinių sąnaudų, stengiamės jas parduoti arba ieškome ilgalaikių nuomininkų, kurie garantuotų nekilnojamojo turto vertės grąžą“, – aiškino Lietuvos pašto finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jastremskas.
Parduodamų patalpų plotas sudaro 3 tūkst. kvadratinių metrų, bet paštininkai naudoja tik pusę jų. Nereikalingų erdvių atsikratęs Lietuvos paštas XIX amžiaus pabaigoje iškilusiame pastate savo veiklos nenutrauktų – pasiliktų rūsio ir pirmojo aukšto patalpas.
Apskaičiuota, kad optimizavus visus pašto operacijų procesus klientams aptarnauti visiškai užtektų 403 kvadratinių metrų patalpų, kurias paštininkai dar penkiolika metų nuomotųsi iš naujųjų savininkų. Nuompinigiai būtų išskaičiuojami iš pastato pardavimo kainos.
Kokia ateitis laukia į 43 metrų aukščio pašto bokštą dar sovietmečiu įkelto unikalaus ir brangaus kariljono, ar varpai irgi bus parduodami? Patalpų šeimininkai visų savo planų neatskleidžia.
Jau paviešinę žinią apie Klaipėdos centre parduodamą kompleksą paštininkai nori parduoti sutvarkytus pastatus – rengia fasadų, čerpėmis dengtų stogų tvarkybos projektą.
Uostamiesčio savivaldybė į pirkėjus nesitaiko, o miestiečius bene labiausiai jaudina kariljono likimas – juk naujieji patalpų savininkai varpus gali išmontuoti kaip nereikalingą turtą.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas viliasi, kad varpų muzika ir toliau džiugins miesto gyventojus ir svečius: „Senieji pašto rūmai ir kariljonas – vientisas derinys, net nesvarstome galimybės prarasti šių vertybių. Savivaldybė net ir norėdama tokio statinio neįpirktų.“
Jeigu naujieji šeimininkai nutartų, kad kariljonas jiems nereikalingas, valdžiai tektų spręsti galvosūkį, kur dėti didžiulį koncertų salės administruojamą instrumentą, kuriuo naudojasi ir varpų muzikos festivalių dalyviai.
Koncertų salės administruojamą kariljoną galima perkelti į aukštesnius Šv.Kazimiero arba Marijos Taikos Karalienės bažnyčių bokštus, bet atlikėjams tada reikėtų tartis dėl repertuaro.
Mena Prūsijos laikus
Senieji pašto rūmai iškilo 1893 metais. Toje vietoje anksčiau stovėjo turtingo pirklio namas, jame XIX a. pradžioje, kai Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos valdovų rezidencija, gyveno nuo Napoleono armijos pabėgusi karalienė Luizė su savo sutuoktiniu ir visais sosto įpėdiniais.
Pašto pastatuose buvo karietinė su sandėliu, vandentiekis, kanalizacijos sistema, artezinis šulinys. Viršininkas gyveno antrajame aukšte, o tarnautojai glaudėsi palėpėje įkurtuose butuose.
Neogotikos, klasicizmo ir jugendo stilius vienijantys pašto rūmai – senosios miesto architektūros šedevras. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo apgriautas jų bokštas.
Istorinis interjeras pirmajame aukšte, kur daugiau kaip 100 metų veikia paštas, kruopščiai atkurtas pagal paminklosaugos architekto klaipėdiečio Kosto Franko projektą.
