Į kaimus vilniečius gena noras gyventi erdviau, pigiau ir švariau.
Tačiau toks gyvenimas turi savo kainą – nors ir gyvena kaime, dažnas kasdien važinėja po keliasdešimt kilometrų į darbą mieste. Kai kurie tokių kelionių neištveria ir po kelerių metų sugrįžta gyventi į miestą.
Žavi miško gyvūnai
Kaimenės šernų, būriai stirnų, briedžiai, lapės – prieš porą metų iš sostinės į kaimą atsikrausčiusių Vaido ir Alinos bei jų 5 vaikų kasdienybė.
„Vos tik atsikraustėme, atšventėme gimtadienį ir čia prabėgo elniai“, – pasakojo buvusi vilnietė Alina Sinicė.
Mieste užaugusiai Alinai kai kurie garsai iš pradžių kėlė šiurpą. „Atrodo, dar tik švinta, ir kažkas klykia. Nesupratau, ar čia vaikai, ar koks katinas.
Pažadinau vyrą Vaidą, sako – nusiramink, čia gervės atskrido“, – apie gyvenimą kaime pasakojo moteris.
Daugiavaikė šeima į maždaug 30 kilometrų nuo sostinės esantį kaimą pabėgo nuo miesto triukšmo, norėdama turėti daugiau erdvės ir privatumo.
„Yra laisvė, galime išeiti į lauką, kada norime, kaip norime.
Vasarą galima su glaudėmis išeiti prie tvenkinio ir grįžti namo. Žiemą galime išeiti čia pat gniūžtėmis pasimėtyti, o vaikus visada kieme matome pro langą“, – sakė Vaidas Sinica.
Įstrigo sniego pusnyse
Bet šeima pajuto ir gyvenimo kaime trūkumų. Keliukas iki automagistralės – nevalomas. Sykį Alina įstrigo tarp dviejų apledėjusių kalvų ir turėjo atsisakyti kelionės į Vilnių.
Moteris tuomet paliko automobilį laukuose ir su vaikais per pusnis grįžo namo.
Vargina ir kasdienės kelionės į sostinę. Autobusai nevažiuoja, todėl vaikus į mokyklą ir darželį veža tėvai. Visa laimė, kad Alina pati sau viršininkė – vadovauja dviem darželiams. O lėktuvą pilotuojantis Vaidas dirba ne kasdien.
Kelionė į Vilnių trunka nuo pusvalandžio iki valandos, priklauso nuo to, ar šeima patenka į spūstis.
Viską reikia susiplanuoti
Degalai šeimai per mėnesį kainuoja nepigiai – apie porą šimtų eurų, todėl išvykas jie kruopščiai planuoja.
„Jeigu pritrūkai sviesto, nebegali važiuoti, turi susiplanuoti, žiūrėti, ko reikia visai savaitei ar kelioms dienoms, kad ko nors prireikus nereikėtų be reikalo važinėti“, – pasakojo penkių vaikų tėvas Vaidas.
Pasiėmusi vaikus iš darželio ir mokyklos Alina keičia vyrą prie vairo.
Vaidas laiką automobilyje panaudoja bendrauti su vaikais. O vaikai irgi turi savo požiūrį į gyvenimą kaime.
„Nėra draugų, šalia nėra mokyklos ir labai daug darbų aplink. Privalumai – turiu nuosavą kambarį, labai didelė teritorija, kur galime lakstyti“, – pasakojo devynmetis.
Šunys neleido išsimiegoti
Dėl varginančių kelionių į sostinę kita vilniečių šeima, 3 metus pagyvenusi kaime, nutarė grįžti į sostinę. Prisiminimus apie išpuoselėtą sodybą iki šiol saugo nuotraukos.
„Kai sužėlė pirmoji pievelė, buvo kažkas tokio. Patys pasėjome, užaugo, viskas žalia, galime paliesti“, – atsimena vilnietė Vita.
Ramybės gamtos prieglobstyje ieškojusi moteris su vyru ir dukra pasistatė namą 30 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau jau pirmoji naktis kaime pateikė nemalonią staigmeną.
„Pirma mano naktis buvo bemiegė, nes lojo šunys. Pasirodo, jie ten naktimis susiloja vienas su kitu. Prie to negalėjau priprasti. Atrodo, atsikrausčiau į gamtą, ilsėsiuosi, išsimiegosiu, bet taip nebuvo“, – sakė moteris.
Prie kaimynų daugiabutyje pratusi Vita kaime jautėsi nesaugiai. „Tamsu, tylu. Jei šuo suloja, supranti, kad ten kažkas eina, nors kirvį imk“, – pasakojo Vita.
Negana to, ėmė trūkti bendravimo su žmonėmis. „Išeinu iš savo kiemo – kur eiti? Tas jausmas būti už tvoros man pasirodė pats blogiausias“, – sakė moteris.
Saugo kaimus nuo nykimo
Sociologai pastebi, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja šeimų, kurios kraustosi iš miesto į šalia esančius kaimus.
Nors paprastai gyventojai bėga iš kaimo, į gyvenvietes šalia didžiųjų miestų pernai atvyko daugiau žmonių, nei išvyko.
Pavyzdžiui, Vilniaus rajone pernai padaugėjo 1300 žmonių, Klaipėdos rajone – 1500, o Kauno rajone – daugiau nei 2 tūkstančiais žmonių.
„Tai arba labai jaunos šeimos su mažais vaikais, kurioms įsigyti būstą Vilniuje yra sunku, arba į pensiją išėję žmonės“, – teigė Socialinių tyrimų centro geografas Donatas Bruneika.
Anot mokslininko, migracija iš miestų ne tik saugo kaimus nuo nykimo, bet ir keičia jų gyvenimą.
„Kai keliasi tvarkingos, darbščios šeimos, keičiamas kaimo veidas, jis tampa patrauklesnis kitiems žmonėms, investicijoms. Jis tampa gyvesnis, atsiranda papildoma paklausa vietos paslaugų teikėjams“, – sakė D.Bruneika.
Kaip rodo statistika, gyventojai kraustosi į gyvenvietes 100 kilometrų spinduliu nuo miesto, tačiau, pasak mokslininko, norint kasdien važinėti į darbą atstumas neturėtų viršyti 30 kilometrų.
