NT vystytojams – dar vienas mokestis

Statybas iš valstybės nuomojamame žemės sklype planuojantys nekilnojamojo turto (NT) vystytojai turės susimokėti 20 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį, nutarė Vyriausybė.

Statybos. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Statybos. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 7, 2018, 4:24 PM, atnaujinta Feb 8, 2018, 12:38 PM

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančiai Žemės ūkio ministerijos parengtai Vyriausybės išvadai dėl Seimo narių pateiktų Žemės įstatymo pakeitimo pasiūlymų.

Siūloma nustatyti, kad nuomininkas gali statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį tik sumokėjęs valstybei 20 proc. dydžio žemės sklypo vertės mokesčio priedą. Tokia nuostata galiotų ir iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo sudarytoms nuomos sutartims.

Vyriausybė siūlo, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Seimo nariai Andrius Palionis, Ramūnas Karbauskis ir Virginijus Sinkevičius parengtais įstatymo pakeitimais siūlo uždrausti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, daugiau nei 5 proc. didinant jų užimamą plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį. Statybos bus leidžiamos tik sumokėjus minėtą mokesčio priedą.

Įstatymo pakeitimai būtų taikomi ir iki pataisų įsigaliojimo sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartimis.

Vyriausybė pernai kovo viduryje pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pakeitimus, kad jos nebebūtų aiškinamos skirtingai. Vyriausybė šių veiksmų ėmėsi po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) po prokurorų kreipimosi, pranešė nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“ nutrauksianti valstybinės žemės nuomos sutartis, nes sklypai neva naudojami ne pagal paskirtį.

Bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio komentaras:

„Vyriausybė savo pritarimu „Žemės įstatymo pakeitimo įstatymui“ demonstruoja visišką verslo ir ekonominių interesų ignoravimą bei savo trumparegišką požiūrį. Keturios didžiausios verslo asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacija, Investuotojų forumas, pateikė savo argumentus, kodėl planuojami įstatymo pakeitimai yra žalingi verslui ir valstybės ekonomikai. Verslo atstovai argumentavo, jog įstatymo taikymas atgaline data, siūlomas dvigubas apmokestinimas ir kiti pakeitimai yra nelogiški, diskriminuojantys ir lems investicijų mažėjimą. Tačiau nei į vieną ekspertų teiktą pastabą nebuvo atsižvelgta. Valdantieji tarsi buldozeriu stumiasi prieš bet kokią ekonominę logiką ir siekia tik trumpalaikės naudos – papildomų lėšų biudžete melioracijai.

Kaip atrodys tokio įstatymo taikymas praktikoje, galima paanalizuoti per „Hanner“ pavyzdį. Prieš kelerius metus valstybė už 37 mln. eurų (127 mln. litų) perleido „Šiaulių bankui“ apleistą buvusio „Žalgirio stadiono“ teritoriją, anksčiau priklausiusią bankrutavusiam „Ūkio bankui“. Vėliau viešo aukciono metu, kuriame dalyvavo per 30 kompanijų, UAB „Hanner“ teritoriją už didžiausią pasiūlytą kainą – 41 mln. eurų įsigijo iš „Šiaulių banko“. Dabar po kelerių metų, Vyriausybė, norėdama surinkti lėšų melioracijai, nusprendžia keisti įstatymus ir atgaline data visiems įvykusiems valstybinio NT sandoriams pritaikyti papildomą 20 proc. apmokestinimą, taikomą net ir toms teritorijoms, už kurias valstybė jau gavo visus pinigus. Tai yra nesąžininga ir neteisinga, prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai, o investuotojams reiškia visiškai neprognozuojamą verslo aplinką.

Kelių posėdžių Vyriausybėje metu investuotojai siūlė sprendimus dėl galimų įstatymo pakeitimų, pavyzdžiui, 20 proc. vienkartinį nuomos mokesčio priedą taikyti tik įsigaliojus įstatymui, o ne atgaline data. Taip pat papildomą apmokestinimą taikyti tik tais atvejais, kai valstybė negavo ekonominės naudos arba gauta nauda buvo mažesnė už mokestinę turto vertę pastatų ir žemė nuomos teisių įsigijimo metu. Tačiau visi racionalūs argumentai ir ekonominė logika šiuo atveju yra visiškai ignoruojami.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.