Kartais daugiabučių gyventojai stebisi, kodėl jų namas suvartoja per daug karšto vandens ir elektros energijos. O taip nutikti gali, jei prie sistemų nelegaliai prisijungia kaimynai.
Kauno centre esančio Sopranų gatvės 5-ojo namo gyventojai bei namą administruojanti įmonė išsiaiškino, kad naudodamas karštą vandenį ir elektrą galimai piktnaudžiavo daugiabučio gyventojas Juozas Sagatauskas. Komisija nustatė, kad jis beveik 30 metų savo buto vonios kambario grindis šildėsi neįteisintu įrenginiu.
Gyventojai apskaičiavo, kad patyrė beveik 4 tūkstančių eurų nuostolius. Tačiau dar baisiau, kad dėl nelegalaus grindų šildymo jie visi bet kurią akimirką rizikavo ir dabar teberizikuoja susirgti legionelioze.
Namą administruojančios įmonės „Kauno centro būstas“ atstovai teigė norintys užaklinti grindų šildymo sistemą J.Sagatausko bute. Tačiau į gyventojo butą kol kas patekti nepavyko. Jei ir nepavyks, teks imtis teisinių priemonių.
J.Sagatauskas tikino pats nieko nelegalaus nedaręs. Grindų šildymą dar 1992 metais įrengė tuometinio Butų ūkio darbininkai taisydami namo statybos metu padarytą broką, todėl vyras jaučiasi esąs nekaltas.
Norėjo taupyti energiją
Sopranų gatvės 5-ajame daugiabutyje yra 30 butų. Namą administruoja įmonė „Kauno centro būstas“. Tačiau gyventojai išsirinko ir savo atstovą – Mindaugą Stankevičių.
Vyras yra termoinžinerijos specialistas – išmano energetikos reikalus, žino, kaip galima taupyti šilumos energiją.
„Namas statytas 1957 metais. Rūsiuose yra ne tik gyventojų sandėliai, bet ir patalpos, skirtos pokyliams. Tokios erdvės sovietmečiu buvo madingos. Gyventojai už karštą vandenį bei šildymą mokėdavo nemažai, todėl sprendėme, ką daryti, kad energijos suvartotume mažiau ir mokėtume mažiau“, – pasakojo M.Stankevičius.
Taip pat, pasak namo gyventojų atstovo, daugelis, ypač 3-iojo, 5-ojo, 7-ojo ir 9-ojo butų gyventojai, skundėsi, kad netinkamai veikia karšto vandens ir gyvatukų sistema, vanduo neįšyla taip, kaip jie norėtų, spėjo, kad sistema išbalansuota.
Vasario pradžioje M.Stankevičius su „Kauno centro būsto“ specialistais apžiūrėjo šilumos sistemą ir įsitikino, kad rūsyje reikia apšiltinti 190 metrų vamzdyno.
„Po 6-uoju butu esančio rūsio patalpose aptikome dar vieną avarinę situaciją ir įrenginį. Palubėje radome siurblį, kuris buvo prijungtas prie namo karšto vandens vamzdžio ir sujungtas su viršuje esančio 1-ojo buto vonios kambariu.
Siurblio jungtys buvo sutrūkusios, per jas karštas vanduo lašėjo ant elektros įrenginių“, – pasakojo daugiabučio atstovas.
Komisija rado pažeidimų
Pasak M.Stankevičiaus, specialistai nustatė, jog siurblio jungtys taip sutrūnijusios, kad bet kurią akimirką gali visai suplyšti, ir rūsys būtų užlietas karštu vandeniu.
„Skubiai atvyko „Kauno centro būsto“ avarinė tarnyba. Siurblys buvo nuimtas, avarinė situacija likviduota“, – pasakojo M.Stankevičius.
Aptikus siurblį, kurio, M.Stankevičiaus teigimu, jokiuose namo brėžiniuose ir projektuose nenurodyta, buvo sudaryta namo administratoriaus ir gyventojų atstovų komisija.
„Aiškinantis, kokia šio įrenginio paskirtis ir kam jis priklauso, pasitvirtino įtarimai, kad siurblys buvo prijungtas prie bendros namo karšto vandens tiekimo sistemos ir jam padedant buvo šildomos 1-ojo buto vonios grindys.
Elektrinis siurblys taip pat buvo prijungtas prie bendros namo elektros sistemos. Jungtis prie bendros karšto vandens sistemos taip pat ir prie elektros sistemos, draudžiama“, – sakė M.Stankevičius.
Apskaičiavo patirtą žalą
1-ojo buto gyventojas J.Sagatauskas komisijos narius į butą įsileido. Jie pamatė vonios kambaryje įrengtą vožtuvą, kuriuo reguliuojama grindims šildyti naudojamo vandens temperatūra.
M.Stankevičius pasakojo, jog kaimynas J.Sagatauskas pripažino, kad vonios grindis šildėsi padedant siurbliui. Tačiau teisinosi, kad taip darė, nes darbininkai 1957 metais jo vonioje neįrengė radiatoriaus. Tokie radiatoriai kituose namo butuose yra.
Komisija konstatavo, kad gyventojas prisijungęs prie namo komunikacijų, ir paprašė pateikti įrenginio teisėtumą įrodančius dokumentus. Tačiau J.Sagatauskas to nepadarė.
Ant atrasto įrenginio buvo gamintojo informacija, kad siurblys yra 60 W galia. Buvo apskaičiuota, kad naudojant karštą vandenį ir elektros energiją per 22 metus visi gyventojai patyrė 3580 eurų nuostolį.
„Apie mūsų skaičiavimus pranešėme J.Sagatauskui. Informavome, kad jei jis atlygintų patirtus nuostolius, pinigus panaudotume namo vandentiekio tinklo ar šildymo sistemų izoliavimo darbams. Tačiau jokio atsako negavome“, – apgailestavo namo atstovas.
Gyventojai dar nenusprendė, ar savo prarastų pinigų bandys iš J.Sagatausko reikalauti teisme.
Išsigando dėl savo sveikatos
Pradėjus nuodugniau domėtis, kuo visam pastatui dar gali kenkti nelegalus prisijungimas prie karšto vandens tinklų, gyventojams pasišiaušė plaukai.
„Pagal higienos normas, karštas vanduo namuose turi įšilti ne mažiau kaip 50-60 laipsnių. Tačiau norint patalpą šildyti įsirengus grindų šildymą betonas, plytelės gali įkaisti tik iki 45 laipsnių.
Kaip tik toks vožtuvas, kuris buvo įrengtas J.Sagatausko vonioje ir sujungtas su viso namo karšto vandens sistema, ir reguliavo, kad jo vonios grindys įkaistų tik iki 45 laipsnių.
Vėsindamas vandenį savo grindims šildyti jis automatiškai vėsino ir viso namo karštą vandenį. O legioneliozės bakterijos geriausiai veisiasi esant 20–45 laipsnių temperatūrai“, – kalbėjo M.Stankevičius.
Žmonės nuolat rizikavo apsikrėsti šiomis bakterijomis ir susirgti. Ypač tai grėsė gyventojams, kurių butai yra virš J.Sagatausko ir kurie naudojasi tuo pačiu vandens stovu.
Apie tai gyventojai informavo Kauno savivaldybę. Ji sureagavo žaibiškai.
„Savivaldybė nurodė namo administratoriui, kuris ir yra atsakingas už vandentiekio profilaktiką, kad name būtų atlikta legioneliozės profilaktika. Kovo 6 ir 7 dienomis tai buvo padaryta.
Tačiau kol kas karšto vandens sistema vis dar išbalansuota, grindų šildymas 1-ajame bute nepanaikintas, todėl nežinia, ar bakterijos tapo nepavojingos“, – svarstė M.Stankevičius.
Laukia tolesnių veiksmų
Daugiabučio gyventojų atstovas pasakojo, kad „Kauno centro būstas“ toliau bando spręsti problemą.
„Specialistai teigė, kad J.Sagatausko bute, jei jis pageidautų, galima būtų įrengti radiatorių, tačiau būtina nedelsiant panaikinti grindų šildymą.
Darbai būtų atlikti nemokamai, tačiau medžiagas turi pirkti pats buto šeimininkas. Kiek žinau, jis jau dvi savaites į savo namus būsto administratorių atstovų neįsileidžia, vis randa įvairių priežasčių, kodėl to nedaro“, – teigė daugiabučio atstovas.
Dabar gyventojai budriau stebi savo savijautą, nes nėra tikri, ar nepasireikš legioneliozės simptomų.
Į butą patekti nepavyksta
„Kauno centro būsto“ atstovas Paulius Ugianskis patvirtino, kad šildymo sistemos apžiūros metu, dalyvaujant namo įgaliotam atstovui, rūsio patalpoje rastas sumontuotas siurbliukas, kuris galimai tarnavo buto grindų šildymo funkcijai palaikyti.
„Per apžiūrą jis buvo demontuotas to paties namo atstovo. Mes, kaip administratoriai, kreipėmės į buto, kuriame yra įrengtas grindų šildymas, savininką, kad jis pateiktų projektus, dokumentus, leidimus, gyventojų sutikimus, liudijančius, jog grindų šildymas buvo legalus“, – sakė P.Ugianskis.
Per kiek laiko tokius dokumentus gyventojas turi pateikti, nėra numatyta. Pasak „Kauno centro būsto“ atstovo, vadovaujamasi sveiko proto principu ir problemas siekiama spręsti kuo greičiau.
„Artimiausiu metu ketiname užaklinti grindinio šildymo kontūrą, tačiau tam reikia patekti į butą. Šiuo metu deriname laiką ir datą su buto savininku minėtiems darbams atlikti.
Jei geranoriško bendradarbiavimo nebus, kreipsimės į Valstybinę energetikos inspekciją ir ieškosime teisinių būdų, kaip užtikrinti likusių gyventojų teises ir teisėtus interesus“, – sakė P.Ugianskis.
Pastatus administruojančios įmonės atstovas sakė, kad panašūs atvejai nėra dažni, tačiau pasitaiko, kai neteisėti butų ar kitų patalpų šildymo sistemos pertvarkymai yra atliekami nederinant su namą administruojančia įmone, nesilaikant nustatytų teisės aktų.
Tik taisė paliktą broką?
J.Sagatauskas tikino, kad jis dėl vonios grindų šildymo ir siurblio visai nekaltas. Esą 1957 metais statant namą visos brangios statybinės medžiagos buvo suneštos būtent į jo buto vonios kambarį, kad niekas jų neišvogtų.
„Darbininkai 3-iojo, 5-ojo, 7-ojo ir 9-ojo butų vonios kambariuose įrengė papildomus radiatorius, o mano bute to nepadarė, nes į jį tiesiog nepateko. Taip ir liko.
Gyvatukas šilo blogai, todėl visą laiką buvo problemų. Kai butus privatizavome, 1992 metais kreipiausi į tuometinį Butų ūkį, kad spręstų problemą.
Jie ištaisė sovietmečiu padarytą broką: rūsyje įrengė siurbliuką, o grindyse – šildymą. Kadangi jie tiesiog taisė anksčiau padarytą broką, jokių dokumentų dėl naujos įrangos man nepateikė“, – sakė J.Sagatauskas.
Vyro teigimu, namo vandens cirkuliacinė sistema dėl įrangos nebuvo pakeista, o tik suintensyvinta. Be to, jis siurblį naudodavęs ne nuolat, vasarą išjungdavęs.
Pats turi reikalavimų
J.Sagatauskas nebuvo patenkintas, kad ir toliau nešyla, kaip dera, gyvatukas, kad karštas vanduo iš čiaupo bėga tik jį leidžiant 4 minutes. Per pastaruosius kelerius metus jis teigė ne kartą kreipęsis į „Kauno centro būstą“, kad būtų pašalintos šios problemos.
„Tačiau vasario pradžioje gyventojų ir „Kauno centro būsto“ komisija be mano žinios pašalino rūsyje buvusį siurblį. Dėl to gyvatuko ir grindų šildymas visai sutriko“, – skundėsi kaunietis.
Jis tikino, kad kreipėsi į advokatę, ir „Kauno centro būstui“ ketina nusiųsti pretenziją.
„Prašome, kad man būtų pateikta informacija apie komisijos, sudarytos iš gyventojų ir namo administratoriaus atstovų, pareigas ir jų kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Taip pat prašome nedelsiant šalinti karšto vandens ir cirkuliacinės sistemos gedimus bei trūkumus“, – aiškino J.Sagatauskas.
Kaunietis teigė, kad jei atsakymo nesulauks per 5 dienas, kreipsis į teismą. Jam esą buvo padaryta žala, nes sutrikdyta šildymo sistema.
J.Sagatauskas norėtų, kad būtų atstatytas senasis siurblys arba šilumos mazge įrengtas naujas, galingesnis. Taip pat kad vonioje būtų įrengtas papildomas radiatorius, toks, kokie yra kituose butuose. Grindų šildymo jis mielai atsisakysiantis, jei tik bus išspręsta karšto vandens ir šildymo problema.
„Apie tai, kad gyventojai apskaičiavo nuostolius, nieko nežinau“, – teigė J.Sagatauskas.
Gyventojai turi parengti ir suderinti projektą
Arvydas Tranauskas
Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas
„Kauno centro būsto“ Pastatų priežiūros tarnybos specialistai nustatė, kad Sopranų gatvės 5-ojo namo rūsyje atrastas nelegalus siurblys, o 1-ajame bute – grindų šildymo įrenginys. Gyventojas teigė, kad jį įrengė ne pats, todėl išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų, sudėtinga.
Tokiu atveju belieka kreiptis į teismą. Daugiabučio gyventojams turi atstovauti namo administratorius. Įmonė „Kauno energija“ turi apskaičiuoti, kokių nuostolių dėl tokios įrangos patyrė viso namo gyventojai. Tik teismas gali spręsti, kokią nuobaudą reikia skirti nelegalią įrangą įsirengusiam asmeniui ir kokias kompensacijas jis turi išmokėti kitiems gyventojams.
Norėdami įsirengti grindų šildymą, kai namai šildomi centralizuotai, asmenys turi kreiptis į namo administratorių. Jei namo charakteristikos leidžia, jei kitiems gyventojams bei bendroms namo komunikacijoms tai nekenkia, reikia parengti ir suderinti projektą. Taip pat gauti kitų gyventojų sutikimą ir įrengti skaitiklį tokio šildymo apskaitai.
Kadangi tai ilgos procedūros, senos statybos namams pritaikyti grindų šildymo dažniausiai neįmanoma, tokių prašymų ir bandymų būna labai retai.
Dažniau pasitaiko nelegalių įrenginių. Tačiau įrodyti, kad jie neteisėti ir kas dėl to kaltas, būna sudėtinga.“
