Statinys – be siūlių, labai tvirtas ir jam nereikia pamatų, o sienos, kurių storis – 20 cm, sukurtos pagal vakuuminio termoso principą, gerai išsaugo šilumą. Namui atšildyti ar atšaldyti pakanka elektros energijos, kurią gamina saulės baterijų plokštės ant stogo.
Ukrainiečio M.Gerbuto sukurtas „PassivDom“ praėjusiais metais pateko į 100 geriausių inovacinių Centrinės ir Rytų Europos projektų sąrašą. O šiais metais Nevados valstijoje (JAV) pradėjo veikti gamykla, kuri „stato“ tokius namus.
„Mūsų namas gerai išsaugo šilumą. Įvertinkite: žiemą įjungus šildymo sistemą namas iki lauko temperatūros atšals per 300 valandų. Manoma, kad statiniai daugiausia šilumos praranda pro langus. Ši stereotipinį požiūrį paneigėme fasadą sukūrę didelio lango pavidalo. Tai – šešių stiklų paketas. Jis laiko šilumą ne blogiau nei sienos iš mūsų naudojamų sintetinių medžiagų“, – sako M.Gerbutas.
„PassivDom“ statinio nereikia prijungti prie elektros tinklų, jo gyventojų poreikius patenkina saulės baterijos, iš jų gaunama srovė nukreipiama šildymui.
Spiginant šalčiams galima papildomai įjungti šilumos siurblį „oras-oras“. Tai – įrenginys, kuris šildo patalpas pasitelkdamas išorinio oro energiją.
Namo sienos plonytės – vos 20 centimetrų. Bet jos padarytos iš šiuolaikinių aukštos technologijos sintetinių medžiagų, todėl šilumą išsaugo taip, kaip tai padarytų 7 m 35 cm storio plytų sienos.
Kūrėjai name naudoja pažangiausią, minimaliai energijos suvartojančią buitinę techniką.
Namuose yra numatytos talpyklos vienai tonai vandens – geriamajam ir skirtam buitinėms reikmėms. Vanduo po maudynių duše, indų plovimo patenka į filtrų sistemą ir po to vartojamas pakartotinai. Skaičiavimų duomenimis, saikingai vartojant vandenį jo atsargų turi užtekti 4–5 mėnesiams.
Žmogaus, vaizdingai sakant, gyvybinės veiklos produktai iš tualeto patenka į specialią sistemą, kuri paverčia juos trąšomis.
„Ukrainoje išbandėme tokių kotedžų statybos technologiją. 9 x 4 x 4 metrų namo karkasą išspausdinome šešiais pramoniniais 3D spausdintuvais. Valdant kompiuteriais per 8 valandas iš šiuolaikinių medžiagų išlietas detalių rinkinys, iš kurio buvo surinktas karkasas. Naudojome stiklo plastiką, karboną, poliuretaną – šios medžiagos nesuyra ir nepraranda savo savybių po daugelio dešimtmečių“, – sako M.Gerbutas.
Verslininkas tikisi, kad jo kūrinys pateks į Guinnesso rekordų knygą kaip šilčiausias pasaulio namas. Tuo tikslu jis pateikė paraišką su visais reikiamais dokumentais.
Dabar šis kotedžas stovi prie Kijevo, Novyje Petrovcų kaime. Žmonės ateina jo pažiūrėti kaip ateities namo. Jis santykinai nedidelis – 30 kv. metrų ploto. Beje, jį galima pastatyti dvigubai didesnį.
Name orlaidžių nėra, durys sandariai uždarytos, bet oras patalpoje visuomet gaivus. Tai laiduoja ypatinga anglies dioksido kiekio ore, temperatūros ir drėgmės kontrolės sistema.
Tokį kotedžą galima naudoti kaip nuo išorinių veiksnių nepriklausančią vilą, įkurdinti atokiausiose nuo civilizacijos vietose: negyvenamoje vandenyno pakrantėje, netoli krioklio. Tokį būstą galima pastatyti sodybos sklype ir naudoti kaip svečių namelį ar nuosavą darbo biurą.
JAV rinkai ukrainietis tokį namą siūlys už 64–140 tūkst. dolerių (52–114 tūkst. eurų), atsižvelgdamas į dydį ir komplektaciją.
Praėjusių metų gruodžio 14 d. itin populiarus ekonomikai ir technologijoms skirtas amerikiečių portalas „Bussiness Insider“ išspausdino straipsnį apie „PassivDom“. Per tris dienas jį perskaitė beveik daugiau nei 3 mln. žmonių.
Pirmąją namų partiją sudaro 100 vienetų, jie bus parduoti su nuolaida norintiesiems išbandyti šį išskirtinį būstą. Pasak M.Gerbuto, jau sulaukta apie 8000 išankstinių užsakymų.
„PassivDom“ tapo tikra sensacija.
šaltinis: www. tut.by
