Triukšmas, muštynės, girtuoklystės, plėšimai, priekabiavimas prie nepilnamečių merginų, net rasistiniai užgauliojimai – visa tai vyksta kiekvieną dieną. Tvarkingiems žmonėms šalia asocialių kaimynų tenka kęsti nesibaigiantį košmarą.
Liūdno sąrašo viršuje įsitaisė Partizanų gatvės 5-asis bendrabutis – jam niekas neprilygsta pagal nusikaltimų ir administracinių nusižengimų skaičių. Pernai policija sulaukė net 200 iškvietimų į šį penkiaaukštį, o šiais metais – jau 65.
Antroje vietoje – VI forte esantis A. ir J.Gravrogkų gatvės 17-asis bendrabutis, kuriame policijai praėjusiais metais teko lankytis 118 kartų, o šįmet – 63 kartus. Daug rūpesčių kelia ir Kalniečių g. 126A, Raudondvario plento 174, K.Veverskio g. 3 ir 6, R.Kalantos g. 137, Lampėdžių g. 10 esantys bendrabučiai – panašių piktžaizdžių mieste yra apie 50.
Aplinkinių daugiabučių gyventojai skundėsi, kad nuolat rizikuoja tapti užpuolikų aukomis, o išsikraustyti irgi nelengva, nes niekas nenori pirkti būstų didesnio pavojaus zonose.
Siautėja trys broliai
„Neseniai vienas asocialus namo gyventojas užpuolė merginą ir peiliu perrėžė jai veidą. Čia įsikūrę agresyvūs girtuokliai, narkomanai aukų tyko ir pasiėmę beisbolo lazdas, atima pinigus, asmeninius daiktus“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo Partizanų gatvės 5-ajame bendrabutyje su trimis nepilnamečiais vaikais įsikūrusi Rita Onuoha.
Daugiausia problemų kelia 3–5 aukštuose gūžtas susisukę socialinių būstų gyventojai. Šiuose būstuose yra ir tvarkingų šeimų, nuo ryto iki nakties kenčiančių triukšmą, renkančių narkomanų švirkštus.
Vieni didžiausių smarkuolių – trys 16–20 metų broliai, užaugę vaikų namuose. Po metus trukusio siautėjimo savivaldybė juos išvarė iš nuomojamo būsto, bet prieš mėnesį vėl sugrąžino. Broliai mušasi, vagia, daužo daiktus, per išgertuves siautėja iki paryčių,
Šiame ir panašiuose bendrabučiuose ypač neramu po 10 mėnesio dienos, kai mokamos pašalpos ir pensijos.
Patyrė rasistinių išpuolių
R.Onuohą kieme šią savaitę sutikome su 9 ir 4 metų juodaodžiais sūnumis.
Vieniša daugiavaikė motina su skausmu prisiminė, kaip asocialūs gyventojai ir jų vaikai tyčiojosi iš berniukų odos spalvos: „Jie išvadinami niekinančiais žodžiais.“
Vyresniam sūnui buvo sulaužytas pirštas, bet niekas nebuvo nubaustas, nes skriaudėjas – pernelyg jauno amžiaus.
Siaubingos patyčios tęsiasi ištisus metus – nuo tada, kai R.Onuoha su savo jaunėliais ir 16-mete dukra persikėlė į šį bendrabutį. Šeima anksčiau gyveno Raseiniuose, tačiau prispausta finansinių bėdų prarado butą ir persikėlė į Kauną. Jai buvo suteiktas socialinis būstas Partizanų gatvėje.
Randa krūvas švirkštų
Bendraudami su R.Onuoha išvydome Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnus, atėjusius patikrinti pastarųjų neramių signalų, – gauta nusiskundimų, kad girtuoklis naktį ima daužyti savo būste plaktuku ar kitu įrankiu. Policininkams jis neigė kėlęs triukšmą.
Gyventojai pasakojo, kad ketvirtame aukšte prekiaujama narkotikais. „Nespėju rinkti švirkštų iš dušo. Gyventi čia – tragedija“, – guodėsi trijų vaikų motina Miglė Jamščikovienė.
Moteris pridūrė – bėgtų iš čia nors šiandien: „Man tegul duoda kad ir nesuremontuotą socialinį būstą, pati jį įsirengčiau.“
Šio bendrabučio laiptinėje, kurios aplinka labai tiktų siaubo filmo kūrėjams, sutikta apie 20 metų mergina prisipažino skubiai ieškanti kito būsto.
Kartais aidi ir šūviai
Greta esantys bendrabučiai šiek tiek ramesni, bet juose irgi netrūksta incidentų.
„Kažkas šovė kaimynams į langus trečiame aukšte, kulka pataikė į šviestuvą, tačiau policija šaulio nerado. Triukšmo ir nusikaltimų čia netrūksta“, – nelinksmai šyptelėjo Partizanų gatvės 7-ojo bendrabučio gyventojas buvęs taksistas D.Petrulionis.
Į devintąją dešimtį įkopęs vyras Partizanų gatvėje įsikūrė prieš 6 metus, sušlubavus sveikatai pardavęs sodybą Prienų rajone, – geresniam būstui pristigo pinigų.
Pensininkas savo pavyzdžiu mėgina įkvėpti kitus namo gyventojus mesti gerti, susirasti darbą ir atsistoti ant kojų – pasodino lauke prie savo kambario gėlių, langą papuošė lietuviška trispalve.
Tačiau bendrabučio šviesuolio pastangos kol kas – perniek. D.Petrulionis atkreipė dėmesį, jog dar visai maži asocialių žmonių vaikai kalba, kad dirbti neverta, nes valstybė moka pašalpas.
„Tai požiūris, kurį jiems skiepija tėvai“, – neslėpė nusivylimo pensininkas, matantis, kaip tie patys vaikai tyčia spardo kamuolį į jo sodelį, krečia kitas šunybes. D.Petrulioniui tenka regėti ir nuolatines išgertuves bendrabučio kieme.
Pernelyg nuolaidžiaujama
Policijos pareigūnai pripažino, kad išrauti bendrabučiuose įsikerojusių piktžaizdžių neįmanoma, – neišvarysi juk visų asocialių gyventojų į negyvenamą salą. Baudų jie nemoka, grįžę iš kalėjimo siautėja toliau. Tačiau savivaldybei esą vertėtų griežčiau kovoti su socialiniuose būstuose savavaliaujančiais triukšmadariais, atimti iš jų būstus, jei nesilaikoma tvarkos.
„Kiekvieną dieną patruliuojame, rengiame prevencinius pokalbius, nuolat bendraujame su tais piliečiais.
Teigiamų poslinkių yra, bet dar labai nežymių“, – pasakojo Žaliakalnio komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Goda Adomaitytė.
Partizanų gatvėje prie bendrabučių įsikūrę daugiabučių gyventojai žurnalistams neslėpė pasipiktinimo – jie nuolat užpuldinėjami, vietos asocialūs asmenys vagia jų dviračius, lenda į automobilius.
„Net ir gerą būstą dėl baisios kaimynystės čia parduoti nelengva, kainą tenka nuleisti 10–15 procentų“, – pasakojo praeivis.
Židinys – didelė socialinių būstų koncentracija
Stanislovas Zaikinas
Dainavos policijos komisariato viršininkas
„Mūsų prižiūrimoje teritorijoje būtų galima išskirti A. ir J.Gravrogkų gatvės 17-ąjį namą.
Šiame bendrabutyje nuolat vyksta išgertuvės, daromi nusikaltimai, administraciniai pažeidimai. Jame gyvena nemažai teistų, niekur nedirbančių žmonių.
Daugiausia iškvietimų sulaukiame dėl smurto artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimų, triukšmo, gyventojo tarpusavio konfliktų.
Suprantama, ne visi gyventojai kelia rūpesčių – mes nustatėme kelis būstus, kurių gyventojai padaro nemažai pažeidimų. Tokiems žmonėms taikomos individualios prevencinės priemonės.
Užkardymo pastangos davė vaisių – pranešimų apie pažeidimus būtent iš tų butų skaičius gerokai sumažėjo.
Manau, netikslinga, kad viename name būtų didelis socialinių būstų skaičius, pavyzdžiui, kaip Partizanų gatvės 5-ajame bendrabutyje. Jei tokių būstų koncentracija būtų mažesnė, tikėtina, sumažėtų ir nusikaltimų skaičius.
Institucijos turi padėti žmogui, tačiau pirmiausia jis pats turi bandyti atsitiesti – mesti svaigintis, susirasti darbą, gyventi sąžiningai, daugiau nedaryti nusikaltimų.“
