Ketvirtadienį Seime buvo patvirtintas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms įstatymas. Juo įteisinta, kad į valstybės finansinę paramą galės pretenduoti jaunos šeimos iki 35 metų. Tiesa, jos negalės pirkti būsto iš giminaičių.
Yra ir daugiau apribojimų – pirmojo būsto kredito suma, nuo kurios teikiama valstybės išmoka, negalės būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Vaikų neauginančios šeimos galės gauti 15 proc., auginančios 1 vaiką – 20 proc., auginančios 2 vaikus – 25 proc., o auginančios 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. paramą.
Už borto – didmiesčių gyventojai
Jei šeima pagausės, bus galima kreiptis ir gauti papildomą subsidiją. Tačiau taip bus galima elgtis, kol šeima nebus peržengusi 35 metų slenksčio.
Į valstybės paramą nuo rugsėjo 1-osios galės pretenduoti tik pirmąjį būstą regione įsigyjančios ar besistatančios šeimos. Kompensacijų negaus būstą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakuose, Lentvaryje, Utenoje, dalyje Palangos miesto perkantys gyventojai.
Numatyta, kad dalį valstybės skiriamų pinigų bus galima panaudoti ir sklypui pirkti. Tačiau jo vertė neturės viršyti 15 proc. būsto kredito sumos. Bus leidžiama valstybės subsidiją panaudoti ir pradiniam įnašui.
Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suteikimo dienos. Papildoma išmoka – ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kreipimosi į kredito davėją su prašymu pakeisti kreditavimo sutartį dienos.
Jei būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti suteikiamas būstui statyti, subsidija išmokama ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių būsto statybos užbaigimą, pateikimo kredito davėjui dienos.
Vilios įsikurti ir užsieniečius
Į paramą galės pretenduoti ne tik gyvenamąjį vietą deklaravę, bet ir nedeklaravusių asmenų registre esantys Lietuvos, kitų ES valstybių ar Europos ekonominės erdvės šalių piliečiai, ilgalaikį leidimą gyventi ES turintys užsieniečiai, Lietuvoje prieglosbtį gavę asmenys.
Įstatymo rengėjai numatė ir daugiau apribojimų. Pavyzdžiui, paramą gavusi šeima per pirmuosius 10 metų negalės perleisti nuosavybės kitam asmeniui. Priešingu atveju teks grąžinti iš valstybės gautą paramą.
Kad išmokos negautų užsienyje nekilnojamojo turto turintys asmenys, įstatyme numatyta privaloma deklaracija.
Apskaičiuota, kad didžiausias paramos dydis priklausomai nuo konkrečios šeimos galės siekti nuo 13,05 iki 26,1 tūkstančio eurų.
Apsispręsti padėjo tyrimai ir apklausos
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas sakė, kad ši iniciatyva yra ne vienų metų darbo rezultatas.
„Pirmiausia ši programa skirta vidinei ir išorinei emigracijai stabdyti. Buvo apklausti užsienyje gyvenantys lietuviai ir dauguma jų įvardijo, kad emigruoti privertė šeiminės priežastys. Paprašius patikslinti, jie nurodė išvažiavę, nes nori užsidirbti pinigų nuosavam būstui“, – sakė premjero patarėjas.
Projekto rengėjai vylėsi, kad parama jaunas šeimas paskatins auginti didesnį vaikų būrį. „Tai padėtų spręsti Lietuvos demografines problemas. Juk daugumą šeimų atgraso tik nuosavo būsto neturėjimas“, – sakė T.Beržinskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, šiemet numatyta suteikti subsidiją 115 jaunų šeimų. Tam gali prireikti apie 2 mln. eurų.
Prognozuojama, kad 2019 m. poreikis stipriai augs – paramą turėtų gauti 590 jaunų šeimų, o tai valstybei kainuos 10,1 mln. eurų.
NT situacijos nepakeis
Iniciatyva labai gera ir sveikintina, bet situacijos ji nepakeis. Taip Seimo priimtą naujovę įvertino bendrovės „Ober Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Specialistas pirmiausia uždavė klausimą, ką Seimas nori pasiekti – padėti jaunoms šeimoms ar aktyvinti regionus: „Manau, kad regionus išjudinti reikia ne tokiomis priemonėmis. Būtina skatinti investicijas, gerinti investicinę aplinką. Tada augs ir atlyginimai, o žmonės migruoja ne ten, kur pigus būstas, o ten, kur geresnis uždarbis.“
A.Šapoka įsitikinęs, kad jaunos šeimos naudosis šiomis lengvatomis, bet valstybė didelių pokyčių nepajaus.
„Pirmiausia reikia pažymėti, kad įvardytos pernelyg menkos sumos. Padalijus iš savivaldybių skaičiaus, paramos dydis lieka tikrai mažas. Tačiau tai žingsnelis į priekį“, – kalbėjo bendrovės „Ober Haus“ atstovas.
