Prieš kelerius metus vyravusi mada ieškoti būsto už miesto praeina. Užmiestyje svajoję įsikurti kauniečiai greitai pajuto ir tokio sprendimo trūkumus – nuolatinės kelionės ir spūstys atima pernelyg daug laiko.
Vežioti atžalas į miesto darželius, mokyklas, būrelius daugeliui atokiau Kauno gyvenančių žmonių tapo našta.
Kauniečiai vis dažniau ieško būsto arčiau centro, vis drąsiau investuoja į naujos statybos būstą. Į jį žiūrima ne tik kaip į vietą, kurioje ruošiamasi gyventi. Tai – kartu ir investicija.
Jaučiamas pardavimo kilimas
Lietuvoje gyvenamųjų būstų pardavimas metų pradžioje ritosi žemyn, tačiau Kaune užfiksuotas augimas.
Per 5 šių metų mėnesius Kaune butų pardavimas išaugo 3,4 proc., o gyvenamųjų namų parduota 20,2 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Iki birželio sudaryti 1811 butų ir 327 individualių namų bei kotedžų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Auga ir naujos statybos būstų pardavimas. Iš minėtų sandorių parduoti 294 nauji butai ir 107 nauji namai. Tai kone dvigubai daugiau nei pernai.
Nekilnojamojo turto tendencijų analitikas, viešosios įstaigos „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad Kaunas išgyvena pakilimo ciklą, kuris sostinėje buvo stebimas prieš 2–3 metus. Prie to stipriai prisidėjo naujos investicijos į pramonės ir komercinius objektus.
Naujų projektų – dvi dešimtys
„Žmonės pamatė teigiamus pokyčius, atsirado daugiau gerai apmokamų darbo vietų, tad natūraliai pradėjo gerėti lūkesčiai, noras ir galimybės skolintis, investuoti. Kaip žinoma, nekilnojamasis turtas yra viena pagrindinių lietuvių investavimo krypčių, kauniečiai – ne išimtis“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiuo metu Kaune vykdoma per dvidešimt naujų būstų projektų. Maždaug pusė jų yra centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje. Šiose vietose butai tampa vis paklausesni.
Specialistai tokį augimą sieja su naujos kartos būsto pirkėjais – jaunais, drąsiai priimančiais sprendimus ir norinčiais gyventi ten, kur gyva kultūrinė ir socialinė aplinka.
„Naujos statybos būstus perka daugiausia jauni žmonės. Jie Kauną mato kaip savo naują darbo ir poilsio vietą. Įsigiję būstą miesto centre arba šalia jo jie ne tik užsitikrina patogų susisiekimą, bet ir gali lengvai įsilieti į kultūrinį ir socialinį miesto gyvenimą“, – pabrėžė nekilnojamojo turto agentūros „011“ specialistas Giedrius Sidaravičius.
Linkę investuoti santaupas
Dar viena pirkėjų kategorija – santaupų prikaupę kauniečiai, o neretai ir vilniečiai bei užsieniečiai, kurie gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą Kaune laiko viena geriausių investicijų.
Dažnai būstas centrinėje miesto dalyje perkamas nuomai, vaikams, o neretai ir sau, kai senasis būstas paliekamas vaikams.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ Kauno skyriaus vadovė Gintarė Meiluvienė tikino, kad į Kauno centrą grįžta vis daugiau dar visai neseniai iš jo pabėgusių ir gyvenimą užmiestyje spėjusių išbandyti žmonių.
„Pastebima tendencija iš pakaunės grįžti į miestą. Priežastys – patogus susisiekimas ir sutvarkyta infrastruktūra. Tai skatina ir vis didėjanti naujų statybų būsto pasiūla“, – sakė G.Meiluvienė.
Naujos statybos būsto kainos Kaune siekia nuo 1,2 iki 2 tūkst. eurų su daline apdaila. Viliodami pirkėjus nekilnojamojo turto pardavėjai siūlo ne tik su daline apdaila, bet ir paruoštus butų vidaus apdailos projektus maždaug nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Pinigus moka apžiūrėję butą
Populiariausi Kaune 35–65 kvadratinių metrų ploto būstai, kuriuose įrengti 1–3 kambariai. Tokie būstai tenkina ir vienišų žmonių, ir jaunų šeimų poreikius.
„Neretais atvejais maži butai perkami jaunų porų ar karjerą pradedančių žmonių, kurie drąsiai ima paskolas investicijai į pirmąjį būstą.
Įprastai jame pagyvenę keletą metų jie būstą parduoda arba išnuomoja ir keliasi į erdvesnius namus“, – sakė G.Sidaravičius.
Kaune galima rasti ir nestandartinių naujų būstų.
Šiuo metu Kaune naujų būstų pasiūla tokia: daugiau kaip 820 neparduotų butų ir 180 kotedžų bei individualių namų, kurie statomi kvartalais.
Specialistai Kauno rinką vadina specifine.
„Nemažai projektų parduodami neoficialiai („iš po stalo“) arba neskelbiant visos informacijos viešai, tad dalis pasiūlos nepatenka į stebimą oficialią statistiką. Rinkoje daug smulkių plėtotojų, kurie vykdo nedidelius projektus, kartais jie net nepapuola į viešąją erdvę“, – kalbėjo A.Antanavičius.
Kauniečiai išskirtiniai dar ir tuo, kad retas perka butą dar nepastatytame, o tik suprojektuotame name. Vilniuje tai labiau įprasta.
„Kauno būsto pirkėjai ne tik tampa išrankesni, bet ir nori savo akimis išvysti tai, ką perka. Daugelis pirkimo sandorį patvirtina tik tuomet, kai apsilanko ir išsirenka būstą. Nesvarbu, ar jis dar statomas, ar blyksi naujais langais“, – sakė G.Sidaravičius.
