Liepos 6 dieną Kaune laukiama ir svarbaus sportinio įvykio – tą dieną planuojama uždaryti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadioną. Čia pradės šeimininkauti statybininkai ir iš pagrindų atnaujins šį sporto aikštyną. Planuojama, kad darbai truks 20 mėnesių.
Paskutinėmis senojo stadiono gyvavimo dienomis jame vis dar treniravosi sportininkai. O stadiono darbuotojų kabinetuose jau tvyrojo išsikraustymo nuotaikos. Stadioną prižiūrintys darbininkai su ilgesiu žvelgė į senas tribūnas ir su šypsena pasakojo, kaip ankstyvą pavasarį iš Italijos atvykę futbolininkai Kauno stadione po smėliu ieškojo žolės.
Nors senoji arena po atviru dangumi daugeliui sporto aistruolių ir sportininkų kelia sentimentų, jos atnaujinimo laukia visi. Tikimasi, kad nenutiks taip, kaip buvo sovietmečiu. Tada stadiono atnaujinimas užtruko net 10 metų.
Vyks paskutinė treniruotė
S.Dariaus ir S.Girėno stadiono darbuotojai jau pakuojasi daiktus. Kol kas jie pastogę ras Kauno sporto halėje.
Stadiono renginių programoje paskelbta, kad liepos 6-osios ryte dar vyks kauniečiams rengiama nemokama sporto treniruotė. Vėliau jokių renginių šioje arenoje nenumatyta.
Šiais metais prasidės stadiono atnaujinimo darbai.
Prieš uždarant stadioną, kurio veidas po rekonstrukcijos taps kur kas modernesnis, buvo smalsu paskutinį kartą pasidairyti po sporto aistruoliams matomas ir neprieinamas vietas.
Jungties su hale nebeliks
Prieš 40 metų paskutinį kartą iš pagrindų atnaujintame stadione po tribūnomis yra įrengti šio sporto centro komplekso vadovybės kabinetai, sportininkų persirengimo bei treniruoklių kambariai. Yra ir sandėliai su įvairiu sportiniu inventoriumi bei patalpa, kuri pritaikyta kukliam muziejui.
Žengiant koridoriumi matyti, kokios statybinės medžiagos buvo naudojamos sovietmečiu. Kai kurios kabinetų sienos sumūrytos iš tuomet madingų storų stiklo blokų.
Koridorius veda link sporto halės, juo iš stadiono administracijos patalpų buvo galima patekti tiesiog į halę, neišeinant į lauką. Šio tunelio, jungiančio du pastatus, nebeliks.
Iš šio koridoriaus buvo galima patekti ir į sandėlius. Paskutinėmis stadiono gyvavimo dienomis juose taip pat vis dar tvyrojo sovietmečio dvasia. Sandėliams skirtos kelios nedidelės patalpos. Jose – dar neišvežtas sportininkų inventorius: rutuliai, diskai, ietys, treniruokliai. Šį turtą saugojo senos tvirtos grotos.
Patys kabinetai, sportininkams skirti kambariai, tualetai buvo atnaujinti jau mūsų laikais ir vis dar galėtų tarnauti, tačiau taip pat liks tik istorijoje.
Italai ieškojo žolės
Stadione paskutinę savaitę vis dar treniravosi lengvaatlečiai. Birželiui įpusėjus žaliavo kruopščiai prižiūrima veja.
Ja daugybę metų rūpinosi stadiono darbuotojai Jonas Laukys ir Virginijus Aleksandravičius. Vyrai pasakojo, kad vasaros sezono metu stadiono žolė pjaunama mažiausiai kartą per savaitę.
„Po kiekvienų rungtynių pasisemdavome žolės sėklų ir jas pildavome į atsiradusias duobutes. Tada suvoluodavome ir laukdavome, kada išdygs žolė. Šis darbas reikalavo daug kantrybės. Už tai galėjome didžiuotis stadiono žole“, – pasakojo J.Laukys.
Vyrai prisiminė ir kuriozinių nutikimų. Vienais metais kovo mėnesį Lietuvos futbolininkai Kaune varžėsi su italais. Žiema buvo ilga, žolė stadione nespėjo suželti, todėl sportininkams teko žaisti ant smėlio, pro kurį vos buvo matyti pirmi žolės daigai.
„Italijoje kovą jau šilta, todėl svečiai nesitikėjo, kad stadione nebus žolės. Atėję į aikštyną jie ieškojo, kur ta mūsų žolė“, – prisiminė V.Aleksandravičius.
Pasak darbuotojų, didžiausias stadiono trūkumas ir buvo tai, kad žaisti po atviru dangumi sportininkai galėjo tik vasarą.
Lenkai laužydavo kėdes
Prieš 10 metų senose stadiono tribūnose buvo sumontuotos plastikinės kėdės. Jos labiausiai nukentėdavo, kai Kaune lietuviai futbolininkai rungtyniaudavo su lenkais.
„Lenkų sirgaliai labiausiai pašėlę, po rungtynių reikėdavo taisyti ne vieną naują kėdę, nes jas svečiai sulaužydavo“, – prisiminė J.Laukys.
Paskutines dienas skaičiuoja ir įspūdingo dydžio sirgaliams prie tribūnų įrengti tualetai bei aikštėje esantis didžiulis laikrodis su švieslente.
„Daugybę metų dirbus stadione, su juo atsisveikinti gaila. Tai mūsų visų istorijos dalis, čia rungtyniavo garsūs futbolininkai ir lengvaatlečiai. Tačiau atėjo metas permainoms“, – kalbėjo stadiono darbininkai.
Pergalė nulėmė ateitį
Sentimentų ir gerų prisiminimų apie Kauno stadioną liks ir garsiausiems Lietuvos sportininkams. Debiutas būtent šiame stadione buvo lemtingas lengvaatletei Austrai Skujytei.
Olimpinė medalininkė, rutulio stūmikė ir daugiakovininkė prisiminė, kaip 1997 metais svarstė, kokią lengvosios atletikos sritį pasirinkti. Tada stadione vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Sportininkė debiutavo kaip daugiakovininkė ir tapo šalies čempione.
„Man svarbiau buvo net ne tai, kad laimėjau. Svarbiau buvo, kad pasisekė daugiakovės srityje. Prie to prisidėjo stadiono danga, aplinka, aura. Šis įvykis lėmė, kad ir toliau daugiakovė man buvo mieliausia ir šioje srityje sekėsi“, – pasakojo A.Skujytė.
Sportininkė sakė, kad atmintyje liks malonūs prisiminimai apie stadioną, tačiau labai laukia atnaujinimo darbų, nes sąlygos treniruotis ir varžytis bus geresnės bei modernesnės.
Tribūnų liekanas panaudos
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Giedrius Bielskus sakė, kad kol kas dalis stadiono darbuotojų atostogaus, kiti dirbs Kauno sporto halėje. Sportininkai taip pat treniruosis ten ir greta esančiame treniruočių aikštyne po atviru dangumi. Taip bus iki Naujųjų metų. Planuojama, kad kitų metų pradžioje prasidės ir Sporto halės atnaujinimo darbai. Stadionas turėtų būti atnaujintas per 20 mėnesių.
Griaunant gelžbetonines stadiono tribūnas greičiausiai bus elgiamasi taip, kaip su viešbučiu vaiduokliu „Respublika“.
„Statybininkai su technika nuo viršaus turėtų gremžti tribūnas, statybines atliekas smulkinti ir naudoti naujo stadiono statybai. Todėl dalis senojo stadiono savotiškai išliks, tarnaus kauniečiams ir toliau“, – sakė G.Bielskus.
Po rekonstrukcijos stadione bus 15 tūkstančių vietų žiūrovams, visos tribūnos bus uždengtos stogu. Kauno stadionas bus moderniausias šalyje, todėl jame vyks aukščiausio lygio futbolo bei lengvaatlečių varžybos.
Ankstesnė rekonstrukcija tęsėsi dešimtmetį: iškilo daug netikėtų sunkumų, buvo objektyvių ir subjektyvių priežasčių
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro istorija glaudžiai susijusi su Kauno sporto halės ir stadiono istorija. 1921 metais Kauno miesto savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) 3,5 hektaro žemės sklypą, kuriame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.
1924–1925 metais LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva įrengtas pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. 1934 metais Švietimo ministerija stadioną rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabartinis Lietuvos sporto universitetas).
1935 metų kovo pabaigoje Kauno savivaldybė perdavė Kūno kultūros rūmams apie 5 hektarų sklypą tarp Sporto gatvės ir Perkūno alėjos. Jame jau buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai, o dalį sklypo užėmė LFLS aikštė. Jau balandžio pabaigoje pradėtas statyti Valstybinis stadionas.
1936 metų vasarą jis pakvietė sportininkus išbandyti jėgas. Pirmąsias rungtynes didžiojoje aikštėje birželio 30 dieną žaidė Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinės. Laimėjo Lietuva 2:0.
Senasis Kauno stadionas buvo išimtis Europoje. Jo bėgimo takas ilgesnis nei standartinis – 500 metrų. Futbolo aikštės ilgis – beveik 120 metrų.
Tarpukariu vienas didžiausių renginių stadione buvo pirmoji Tautinė olimpiada, vykusi 1938 metų liepos mėnesį. Atidarymo iškilmėse dalyvavo 10 tūkstančių žmonių, susirinko 2 tūkstančiai sportininkų iš viso pasaulio.
1939 metais stadiono teritorijoje beveik per pusmetį Europos vyrų krepšinio pirmenybėms surengti buvo pastatyta Kauno sporto halė.
1962 metais halė rekonstruota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, uždėtas apšiltintas denginys, įrengta šildymo sistema.
1962 metais buvo įkurtas Kauno sporto kombinatas. Jam buvo perduoti stadionas su pagrindine ir pagalbine futbolo aikštėmis, sporto halė, teniso ir krepšinio aikštynai.
1969 metų rudenį prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai. Bėgo metai, keitėsi užbaigimo terminai. Iškilo daug sunkumų, objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Tik 1979 metų rugpjūčio mėnesį vietoj nedidelių medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios veją tribūnos. Dviejuose jų aukštuose – 12000 sėdimųjų vietų. Stadiono takai buvo sutrumpinti.
S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras buvo viso sportinio ir kultūrinio gyvenimo centras. Čia vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Pabaltijo lengvosios atletikos varžybos.
1998 metais stadione atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderniausia danga, įsigyta matavimo aparatūra bei prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sustatyta 9180 plastikinių kėdžių.
2005 metais stadione vyko 18-asis Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas. Jam ruošiantis buvo atnaujinta stadiono įranga, pastatyta nauja vaizdo švieslentė, įrengtos apšilimo ir metikų treniruočių aikštės.
