Vilniui per kišenę kerta Palanga: akivaizdu, kodėl

Sostinės savivaldybė rengia jau dvidešimtą aukcioną, mėgindama iškišti poilsio namus prie jūros, kurių niekas neperka vien dėl to, kad Palangos kurorto valdžia nesutinka pakeisti sklypo paskirties.

Vilniaus savivaldybės poilsio namų teritorija tvarkoma, žolė nupjauta, nė vieno lango stiklas neišdaužytas, bet pastatas jau seniai nesulaukia lankytojų.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Vilniaus savivaldybės poilsio namų teritorija tvarkoma, žolė nupjauta, nė vieno lango stiklas neišdaužytas, bet pastatas jau seniai nesulaukia lankytojų.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Ant durų kabo popieriaus lapas, kuriame paslaugų kainos surašytos litais.
Ant durų kabo popieriaus lapas, kuriame paslaugų kainos surašytos litais.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Jul 12, 2018, 12:47 PM, atnaujinta Jul 12, 2018, 12:49 PM

Nuo 5,88 mln. iki 1,98 mln. eurų. Vilniaus savivaldybei beveik keturiais milijonais teko sumažinti keturių aukštų poilsio namų „Jūros vilnis“ pradinę pardavimo kainą, bet sunku tikėtis, kad liepos 26-ąją rengiamas aukcionas įvyks.

Nors sostinės savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas yra visų geidžiamos Palangos prestižinėje vietoje, pelningai jį parduoti nėra taip paprasta. Tuo įsitikino Vilniaus valdininkai, jau 7 metus bergždžiai siūlydami poilsio namus „Jūros vilnis“.

Priekaištavo Palangai

„Parduodami poilsio namai yra išskirtinėje vietoje, šalia ramios pėsčiųjų Meilės alėjos, teritorijoje, kuri ribojasi su Birutės kalnu“, – tai viešame aukcione Vilniaus savivaldybės už beveik 2 milijonus eurų parduodamo objekto aprašymas.

Neabejojama, kad Vilniaus savivaldybės poilsio namų pirkėjus stabdo tai, kad 73,5 aro ploto žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

Apie tai neseniai per tarybos posėdį kalbėjo meras Remigijus Šimašius, žėręs priekaištus Palangos savivaldybei. Esą tai ji sudarė didžiausią kliūtį, dėl kurios „Jūros vilnis“ iki šiol neparduota.

Potencialūs pirkėjai akcentuodavo, kad jiems patrauklesnis žemės sklypo naudojimas būtų gyvenamajai teritorijai.

Mat bet kuris verslininkas apie 3148 kvadratinių metrų ploto 78 kambarių poilsio pastatą regi kaip daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio butus iš karto būtų galima parduoti ir greitai susižerti pelną.

Bet kurorto valdžia šioje vietoje keisti žemės naudojimo paskirtį atsisakė.

Klientas rimtai domėjosi

Daugiau nei 20 metų Palangos nekilnojamojo turto rinkoje dirbančios agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė pasakojo, kad dar prieš pusantrų metų buvo klientas, kuris rimtai domėjosi šiuo objektu.

„Skaičiavome įvairius šio pastato panaudojimo variantus, ir pirkėjas padarė išvadą, kad jam Vilniaus savivaldybės poilsinę apsimokėtų pirkti tik už milijoną, bet ne už du“, – teigė O.Mackevičienė.

Ji gyrė Vilniaus valdžios pastangas taip ilgai išlaikyti aukštą objekto pardavimo kainą, bet, verslininkės įsitikinimu, prašoma kaina yra per aukšta.

„Kuo sparčiau kyla statybos išlaidos, tuo labiau mažėja reali šio objekto vertė“, – teigė „Rolijonos“ vadovė.

Šiuo metu pardavinėjamas buvusių valstybinių poilsio namų „Baltija“ pastatų kompleksas, kurį sudaro „Vyturio“ reabilitacijos centras, visai šalia jūros esantys „Žilvino“ ir „Žilvinėlio“ viešbučiai, didelė vila Gedimino gatvėje.

„Tai iš viso 11,5 tūkst. kvadratinių metrų 5,2 mln. eurų vertės 4,5 hektaro ploto žemės sklypuose. O Vilniaus savivaldybės poilsinė turi 3,1 tūkst. kvadratinių metrų ir 73 arus žemės, kurios vertė – 2 mln. eurų“, – ne sostinės savivaldybės objekto naudai lygino O.Mackevičienė.

Greitai pelno nesulauksi

Anot O.Mackevičienės, atmetus bendrojo naudojimo patalpas, buvusioje poilsinėje būtų galima įrengti 50 apartamentų, kuriuos būtų galima siūlyti pirkėjams po 100 tūkst. eurų.

„Gauname 5 milijonus eurų pajamų. Mažiausiai po 500 eurų už kvadratinį metrą kainuos pastato atnaujinimas ir šiltinimas – iš pajamų atimame pusantro milijono.

Dar du milijonus teks sumokėti už patį objektą.

Įrengus automobilių aikšteles ir sumokėjus mokesčius verslininkui iš apie 3 metus truksiančio projekto neliks nė milijono.

Su banko palūkanomis investavus 4 milijonus ir po 3 metų neuždirbti nė milijono yra mažoka“, – būsimą pelną suskaičiavo nekilnojamuoju turtu užsiimanti verslininkė.

Anot jos, dar lėčiau investuoti pinigai sugrįžtų poilsinėje įrengus ekonominės klasės viešbutį.

Kad ir kiek pastatas būtų užimtas, per metus uždirbtų apie 300 tūkst. eurų.

Vadinasi, objektui pirkti ir jam renovuoti išleisti pinigai sugrįžtų tik po 15 metų.

Langai – dar neišdaužyti

Jau porą metų Vilniaus savivaldybei priklausantys poilsio namai Palangoje tušti. Kai poilsiautojai kurorte aikčioja nuo kainų, 78 kambariai dūla tušti.

Tiesa, nesunku pastebėti, kad šių poilsio namų teritorija tvarkoma, žolė nupjauta. Nė vienas lango stiklas neišdaužytas, tačiau patatas jau seniai nesulaukia lankytojų.

Ant durų kabo pageltęs popieriaus lapas, kuriame paslaugų kainos surašytos dar litais.

Vilniaus savivaldybė šių poilsio namų Palangoje mėgina nusikratyti nuo 2014-ųjų pavasario, kai juos perėmė iš įmonės „Start Vilnius“.

Iki tol pastatą kurorte nesėkmingai mėgino parduoti ši savivaldybei priklausanti įmonė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.