Netoli Kristaus Prisikėlimo bazilikos stovintis pastatas vaiduoklis – tai buvęs kino teatras „Daina“. Statinys, gąsdinantis užkaltais ar užmūrytais langais ir durimis, nyksta akyse, savininkai jo netvarko.
Tarpukariu ir sovietmečiu čia kauniečiai rinkdavosi žiūrėti filmų, o nostalgija ir prisiminimai likę dar iki šiol. Kadaise gausiai lankomas kino teatras dabar tapo vieta, kur renkasi tik asocialūs asmenys ir benamiai.
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas norėtų, kad pastatas vėl atgytų.
„Norėtume, kad istorinis pastatas nestovėtų apleistas. Tačiau džiaugiamės, kad savininkai bent sutvarko aplinką, prižiūri ir užtikrina saugumą. Tikimės, kad ateityje situacija pasikeis“, – vylėsi seniūnas.
Idėja kilo atsitiktinai
Praeityje žinomam dainininkui V.Petrušoniui, kas dieną matančiam nenaudojamą pastatą, kilo mintis buvusiame kino teatre „Daina“ įrengti profesionalią muzikos įrašų studiją prieš tai pastatą suremontavus. Nykstantis statinys būtų ne tik išsaugotas, bet ir taptų erdve, kurioje muzikos įrašus galėtų daryti net ir orkestrai ar bigbendai.
Dainininko manymu, Kauno savivaldybė galėtų įsigyti buvusį kino teatrą iš savininkų arba tapti jo dalininke. Įrašų studija galėtų būti įrengta miesto arba verslininkų lėšomis.
„Projektas, manau, būtų pelningas, nes savivaldybė galėtų gauti dalį pelno, uždirbto pardavus muzikos įrašus. Bet ne tik pelnas yra esmė. Svarbiausia, kad pastatas būtų naudojamas beveik pagal paskirtį.
„Dainoje“ įrašus galėtų daryti ne tik Lietuvos muzikos kolektyvai, bet ir užsienio muzikantai“, – idėja dalijosi V.Petrušonis.
Apleisto kino teatro patalpos yra gana didelės, todėl tai puiki erdvė dirbti dideliems kolektyvams – simfoniniams orkestrams, chorams.
Jeigu „Dainoje“ negali būti įrengta įrašų studija, čia esą galėtų būti įrengtos koncertų, repeticijų salės, muziejus ar mažas restoranas. Taip pat lauke atsirasti didelė terasa, kur žmonės mėgaudamiesi aplinka klausytųsi koncertų.
Idėja „Dainoje“ įrengti įrašų studiją V.Petrušoniui šovė į galvą, kai buvęs Kauno bigbendo narys prisiminė, kad Džiazo orkestras neturi savo įrašų studijos.
„Kauno bigbendui, kuris neturi jokios vietos, gal būtų per daug gerai naudotis visu pastatu, bet jame galėtų dirbti ir kiti kolektyvai“, – siūlė V.Petrušonis.
„Dainos“ prikėlimas naujam gyvenimui esą būtų geriausia dovana Kaunui kaip 2022 metų Europos kultūros sostinei. „Daina“ – tai dvasia.
Pastato vertė priklauso ir nuo to, kas jį statė, kokie žmonės lankė, kaip jie vertino“, – svarstė idėjos autorius.
„Daina“ vėl parduodama
Buvusiame kino teatre turėjo atsirasti lošimo namai. Dėl išskirtinės pastato istorijos kazino būtų gavęs „Seno kino“ pavadinimą. Tačiau idėjai nebuvo lemta materializuotis.
Šiuo metu „Dainos“ savininkas yra Vilniaus bendrovė „Taxillus“. Tačiau paaiškėjo, kad buvęs kino teatras jau pardavinėjamas ir net yra susidomėjusių pirkėjų.
Įmonės generalinis direktorius Danutis Baubonis pripažino, kad apleistas pastatas kelia daugiau rūpesčių, nei teikia naudos. Būtent todėl verslininkai „Dainos“ nesiruošia remontuoti ir verslo jame tikrai nekurs.
„Pastatas turi savivaldybės leidimą steigti kazino, bet toje miesto dalyje dabar kazino yra, tad nėra prasmės atsirasti naujam. Mūsų verslas yra be perspektyvos, o mes nesame savižudžiai. Būtent todėl mes jį mielai perleistume kitiems“, – kalbėjo D.Baubonis.
Šiuo metu įmonė pastatą prižiūri minimaliai – sutvarko aplinką, nupjauna žolę, užtikrina saugumą.
Verslininkai pasiruošę derėtis ir pastatą parduoti.
„Jeigu būtų savivaldybės noras, esame pasiruošę sėsti ir kalbėtis. Būtų garbė bendrauti“, – atvirai kalbėjo „Dainą“ valdančios įmonės direktorius.
Pastatą projektavo garsus architektas
Kauno kino teatras „Daina“ – pirmasis modernistinės architektūros kino teatras, pradėjęs veikti 1936 metais. Statytas specialiai garsiniams filmams rodyti, todėl buvo įrengta tinkama akustika, nupirkta naujausia „Philips“ aparatūra, o apšvietimas buvo toks, kokio kituose kino teatruose iki tol nebuvo.
Garsaus tarpukario architekto Stasio Kudoko suprojektuota „Daina“ yra netaisyklingo stačiakampio formos, ją sudaro trys sujungti vieno ir dviejų aukštų korpusai, po dalimi pastato yra rūsys, priekinėje pastato dalyje – vestibiulis. Abipus vestibiulio – laiptinės. Pietvakarinėje salės pusėje yra fojė.
Pagrindinis pastato fasadas – vertingiausia pastato architektūros dalis. Tai – vertikalūs, stačiakampiais sudalinti į dvi dalis antro aukšto langai, dekoratyvūs piliastrai centrinėje dalyje, nesudėtingas stačiakampio profilio karnizas, užbaigiantis pastatą viršuje, pagrindinis dvivėris įėjimas su apvalaus skerspjūvio kolonomis abipus durų ir stogeliu pastato centre, stačiakampė niša reklamai greta durų.
Patalpose yra įvairių architektūrinių detalių: mozaikinio betono grindys fojė, mozaikiniai ir betoniniai laiptai, vedantys į antrą aukštą, profiliuoti fojė, vestibiulio, antro aukšto lubų apvadai. Taip pat pastato salėje įrengtos akustinės lubos su perimetrine apšvietimo įranga ir profiliuotais apvadais, yra ventiliacijos grotelės sienose ir lubose, o laiptinėje, vedančioje į palėpę, yra stiklo blokelių langelis.
Reikėtų platesnės meno žmonių diskusijos
Tomas Grigalevičius
Kauno mero patarėjas
„Tokį pasiūlymą vienareikšmiškai vertinti gana keblu. Reikėtų platesnės Kauno menininkų ir kultūros pasaulio žmonių diskusijos apie tai, ar nauja garso įrašų studija šiuo metu yra pats reikalingiausias dalykas miesto kultūrai. Dėl paties pastato džiaugiamės, kad miesto sankcijos už apsileidimą veikia ir dabartinis savininkas jau ieško pirkėjų. Tai yra greičiausias kelias į šio pastato atsinaujinimą.“
