Jau praėjusių metų vasarą buvo aišku, kad buvusių Profsąjungų rūmų juos valdantys bendrovės „VIPC Vilnius“ kreditoriai savivaldybei už 6 mln. eurų neparduos.
Tačiau tik 2018-ųjų vasarai artėjant į pabaigą savivaldybė susizgribo kreiptis į teismą, kad jis nustatytų išperkamo pastato, vietoj kurio turėtų iškilti Tautos namai, kainą.
Kai darbai juda tokia sparta, niekas nebetiki sostinės mero Remigijaus Šimašiaus pažadais, kad Tautos namai ant Tauro kalno iškils 2023-iaisiais, kai Vilnius švęs 700-ąsias metines.
Teks kreiptis į teismą
Savivaldybė dar tik pareiškė ketinimus kreiptis į teismą privaloma tvarka dėl Profsąjungų rūmų kainos.
Apie tai ji pranešė tik tada, kai bendrovės „VIPC Vilnius“ bankroto administratorius Stasys Poškus prieš kelias dienas savivaldybei išsiuntė raštą, kuriuo nesutiko su valdžios sprendimu už Profsąjungų rūmus mokėti 6 mln. eurų.
S.Poškus dar pernai skelbtose varžytynėse siūlė rūmus įsigyti už 11,5 mln. eurų.
Teisės aktai numato, kad, savininkui nesutikus su valstybės mokamu atlygiu už paimamą turtą, savivaldybė turi kreiptis į teismą.
Procesas gali užtrukti daugiau nei pusę metų, nes turbūt prireiks naujo turto vertinimo.
Tuo metu savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškino, kad sprendimas leisti turtą paimti visuomenės poreikiams gali būti priimtas vykstant ginčui dėl atlygio.
Tad savivaldybė ir toliau maitina pažadais. Šįkart – kad rūmus pradės griauti šių metų pabaigoje arba 2019-ųjų pradžioje.
Spėjo pakrikštyti sales
Sunkiai tikėtinas ir pažadas, kad Tautos namų statyba prasidės 2020 metais.
Prie pažadų žarstymo prisidėjo ir Seimas, pritaręs Tautos namų arba Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo ir jos įgyvendinimo iki 2022 metų planui.
Seimas dar net popieriuje nenubraižytų Tautos namų pagrindinėms erdvėms jau suteikė Jono Basanavičiaus ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardus.
Siekė vienyti aplinką
Praėjusiais metais „Baltic Architects Group“ architektas Marijus Surdokas su kolegomis sukūrė projektą, kaip galėtų atrodyti Tautos namai.
Tai savotiškas priminimas savivaldybei paskubėti.
M.Surdoko nuomone, pagrindinė Tautos namų idėja yra ne skaldyti, o vienyti aplinką.
Jis siekė sujungti pietinėje pusėje esančią žaliąją erdvę su kalno šlaitu šiaurinėje pusėje.
Architektas sukūrė terasas, kuriose galėtų rinktis vilniečiai ir miesto svečiai, taip pat koncertų salę su langu užnugaryje, pro kurį matytųsi dangoraižiai dešiniajame Neries krante.
Nubraižė judantį taką
Nors nedaug kas nuveikta, meras R.Šimašius jau prieš metus aiškino, kad Tautos namuose bus 1,5 tūkst. vietų salė, kurioje pasirodymus rengs simfoniniai orkestrai. Tai esą geriausia vieta tokio lygio projektui.
R.Šimašius netgi kalbėjo apie užvažiavimą su požeminiu eskalatoriumi.
Tiesa yra bent tai, kad Tauro kalno sutvarkymo projektas jau rengiamas.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ yra pristačiusi Tauro kalno sutvarkymo projektą, pagal kurį jo papėdėje palei Pamėnkalnio gatvę numatyta pastatyti 483 vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę, įrengti liftus neįgaliesiems bei mamoms su vežimėliais, dviratininkams.
Mašinų stovėjimo aikštelių stogas bus apželdintas ir pratęs kalno šlaitą. Nuo gatvės pusės numatoma palikti ir vietų komercinės bei kultūrinės paskirties objektams – kavinėms, parduotuvėms, informacijos centrui.
Iš parkavimo aikštelės į patį kalno viršų bus galima pakilti judančiu taku, kurį įrengti numatoma po žeme.
Už rūmus – pastatai
Pastatyti Tautos namus dar 1907 metais Lietuvos valstybingumo kūrėjų J.Basanavičiaus, M.K.Čiurlionio, Martyno Yčo, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Juozo Tumo-Vaižganto, Petro ir Jono Vileišių iškeltą idėją žlugdė ne tik savivaldybė, bet ir prokuratūra, teismas.
Net prieš keletą metų buvo nuspręsta perimti iš „VIPC Vilnius“ Profsąjungų rūmus ir pradėti Tautos namų statybą. Iniciatyvos ėmėsi savivaldybė. Sostinės taryba sutartinai pasisakė, kad būtina išpirkti Profsąjungų rūmų pastatą.
2013 metų vasarį savivaldybės įmonė „Start Vilnius“ ir „VIPC Vilnius“ pasirašė ketinimų protokolą.
Už Profsąjungų rūmus verslininkams pasiūlyti savivaldybei priklausantys pastatai Universiteto ir Liejyklos gatvėse, keli smulkesni objektai ir poilsio namai Palangoje. Tada ir užvirė košė.
Tuometis Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje konservatorius Audrius Skaistys prašydamas ginti viešąjį interesą kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Kruopis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir šis jo ieškinį visiškai patenkino.
Tačiau savivaldybė apskundė sprendimą.
Savivaldybės apeliacinis skundas dar buvo neišnagrinėtas, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kai 2014 metais R.Kruopis pakeitė savo nuomonę.
Prokuroras netikėtai sutiko su savivaldybe ir jos valdoma įmone „Start Vilnius“ pasirašyti taikos sutartį. Tačiau nekilnojamojo turto mainų sandoris buvo sužlugdytas.
Savivaldybė Profsąjungų rūmų už mainais pasiūlytus pastatus taip ir neperėmė.
„Turtą norėjome keisti įvertinę didžiausiomis vertėmis. Tad Profsąjungų rūmus galėjome perimti už 6–7 milijonus eurų. Daug tai ar mažai?
Kalbant apie idėjos svarbą, tai nėra suma, kuri taptų nepakeliama našta“, – tvirtino tuometis meras Artūras Zuokas.
Parengė veiksmų planą
Savivaldybė buvo net sudėliojusi tolesnį veiksmų planą perėmus Profsąjungų rūmus. Ji Vyriausybei siūlė privatizuoti Kongresų rūmus, Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras būtų įsikūręs naujose erdvėse – Tautos namuose.
Privatizavus Kongresų rūmus tais laikais buvo galima tikėtis apie 40 mln. litų (11,5 mln. eurų). Projektui įgyvendinti būtų buvę skirta ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Tačiau parduoti nutriušusių Kongresų rūmų valdžia nesiryžo, o tiek laiko pradelsus ES paramos Tautos namų statybai vargu ar galima tikėtis.
„2011 metais su tais sumanymais aš vaikščiojau Vyriausybės koridoriais. Jeigu jie būtų buvę įgyvendinti, 2018 metais galėjome atverti Tautos namų duris“, – neabejoja buvęs Vilniaus meras A.Zuokas.
Apie senąsias kapines – tik kalbos
Savivaldybė nesugeba sutvarkyti ir šalia Profsąjungų bei Santuokų rūmų buvusių evangelikų liuteronų ir reformatų kapinių. Nors apie sovietmečiu sunaikintų kapinių įamžinimą kalbama jau seniai, darbai nejuda.
Kapinės šioje vietoje atsirado tada, kai 1806 metais joms sklypą nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas.
Kapinėse buvo daug koplyčių, bet iki šiol išliko tik Niškovskių koplyčia-mauzoliejus.
Kapinėse buvo suprojektuotos taisyklingos alėjos, būdingos tuomet viešpatavusiam klasicizmui. Tai – vienintelės tokio plano kapinės Vilniuje. Teritorija labiau priminė parką nei kapines.
Kapines naikinti pradėta 1958 metais, kai tuometis Vilniaus miesto vykdomasis komitetas nusprendė likviduoti kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungų rūmai.
O po ketverių metų nuspręsta visiškai sunaikinti kapines, jas paverčiant parku.
