Kiek dar tokių balkonų, lyg tiksiančių bombų kabo ant mūsų namų? Ir kiek esame atsakingi už savo saugumą?
Avarinių sarąšų nėra
„Esminė problema – senas namas. Kiek žinau, jis buvo pastatytas dar praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Tokių namų yra visoje Lietuvoje. Balkonų saugumu turėjo pasirūpinti šį daugiabutį administruojanti privati įmonė „Būsto valda“, – naujienų portalui lrytas.lt po nelaimės pasakojo Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas. Kiek bent apytiksliai Kaune yra avarinės būklės balkonų socialiniuose būstuose, D.Valiukas pasakyti negalėjo, jam nėra žinoma, kad būtų sudarinėjami tokie sąrašai.
Tačiau kauniečiai ir miesto svečiai, apžiūrinėdami gražėjantį Kauną, išties turėtų atidžiau dairytis į daugiabučių balkonus. Centre ir senamiestyje vis daugiau jų kelia nemenką grėsmę. Bet remontuojamas tik vienas kitas. Seni, neremontuojami balkonai virsta tiksinčia bomba.
Ypač prasta situacija yra Kauno centre ir senamiestyje.
Portalas lrytas.lt rašė, kad kai prieš metus M.Daukšos gatvėje nuo vieno daugiabučio nukritus balkonui tik atsitiktinai neįvyko skaudi nelaimė. Tragiška padėtis ir Nemuno gatvėje. Pastatus administruojančios įmonės atstovai teigė, kad balkonus remontuoti norėtų, tačiau su tuo dažnai nesutinka būstų savininkai.
Krinta vienas po kito
Praėjusių metų birželio pradžioje M.Daukšos gatvėje griuvo antrajame daugiabučio pastato aukšte buvęs balkonas. Panašus įvykis buvo Šakių gatvėje. Nelaimių pavyko išvengti, bet šiomis gatvėmis vaikštantys žmonės patyrė nemenką išgąstį.
Kauniečiai nepraleido pro ausis ir birželio 23-iosios incidento Kėdainiuose, kai ten griuvo penktajame namo aukšte buvęs balkonas ir net teko evakuoti gyventojus, stabdyti eismą. Visi šie įvykiai verčia kauniečius, vaikštančius po miesto centrą ir senamiestį, žiūrėti ne po kojomis ar dairytis į architektūros paminklus, bet saugotis balkonų.
Gėda ir prieš turistus
Vienas tokių byrėti pradėjusių balkonų yra Nemuno gatvėje 25. Netoli šios gatvės veikia viešbutis, į kurį traukia daug turistų iš užsienio. Juos po Kauną lydinti gidė Deimantė Ratkevičiūtė prisipažino, kad jai gėda, bet turistus turi įspėti dėl grėsmingo balkono.
„Kai grupė eina pro šią Nemuno gatvės vietą, žmonių paprašau, kad jie pereitų į kitą gatvės pusę. Gėda aiškinti, kad žmonės turėtų saugotis lūžtančio balkono“, – lrytui.lt anksčiau pasakojo kaunietė. Į kitą gatvės pusę dažnai pereina ir yrantį balkoną jau seniai pastebėję kai kurie atsargesni kauniečiai.
Vilniuje padėtis – taip pat liūdna
Vilniuje, ypač Naujamiestyje, taip pat yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Tačiau daugelis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų. Tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai atsisako balkonų remonto – didelė darbų kaina, todėl tikimasi, kad pradėjus taikyti naują bei pigesnį atnaujinimo būdą bei atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės parama, avarinės būklės balkonų tvarkymo darbai įgaus didesnį pagreitį.
Patyręs statybų inžinierius Vytautas Bronislovas Elenbergas yra pasiūlęs būdą, kaip pigiau ir greičiau suremontuoti begriūvančius remontus. Jo patarimu pasinaudojo vieno sostinės daugiabučio gyventojai.
„Prieš pradedami remonto darbus išsikėlėme sau tikslą – padaryti balkono konstrukcijas kuo lengvesnes ir kad būtų kuo mažiau drėgnų procesų: betonavimo, klijavimo, hidroizoliavimo. Daugiabutyje pritaikėme visiškai naują konstrukciją. Jo aptvaro rėmas – iš specialių cinkuotos skardos profilių, masyvūs kampiniai gelžbetoniniai stulpeliai pakeisti polistireniniu putplasčiu, o grindų dangai panaudotas ištisinis aliuminio-magnio lydinio lakštas. Darbai vyko greičiau, buvo galima dirbti ir žiemos metu, svoris sumažėjo net keletą kartų, ženkliai sumažėjo ir darbų sąmata“, – sakė specialistas.
