Šimtai šeimų, teikdamos prašymus subsidijoms, įrodė, kad būtų pasirengusios gyvenimą toliau kurti provincijoje. Tiesa, dažnu atveju nusitaikoma į tuos regionus, kurie yra visai šalia miesto, kuriame iki šiol gyventa ir dirbta.
Iš didmiesčių – į regionus šalimais
Toliau nuo pagrindinių šalies miestų, pavyzdžiui, Pagėgių savivaldybėje, subsidijos būstui nepanoro niekas, o Rietavo, Akmenės ar Kupiškio rajono savivaldybėse prašymus užpildė vos po kelias šeimas. Kardinaliai kitokia situacija Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus rajonų savivaldybėse – čia plūstelėjo šimtai prašymų – praėjusios savaitės duomenimis, atitinkamai 224, 159 ir 147 prašymai.
Kaip ir galima tikėtis, į regioną persikelti dažniausiai ketina būtent šalia jo esančio miesto gyventojai: iš visų besikreipusiųjų į Kauno r. sav. buvo 49 proc. kauniečių, į Vilniaus r. sav. – 51 proc. vilniečių ir į Klaipėdos r. sav. – 50 proc. klaipėdiečių šeimų.
Tikėtina, kad tokiu atveju šeimoms neteks keisti gyvenimo iš pagrindų: netgi persikrausčius keliasdešimt kilometrų nuo dabartinės gyvenamosios vietos, darbo keisti nebūtina, o ir vaikus į mokyklas ar darželius pakeliui užvežti galima.
„Tokiu atveju, jeigu, pavyzdžiui, gyvenamoji vieta pasikeičia iš Kauno miesto į Kauno rajoną, bet darbo vieta, vaikų mokyklos ir laisvalaikio leidimo vietos nesikeičia, [regionui] naudos nedaug“, – LRT.lt komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau kažkiek potencialios naudos N. Mačiulis atrado: „Šeimos, besikeliančios į mažesnius miestelius, juos pagyvina: galbūt ilgainiui sugalvos ten steigti savo verslus, atras galimybių. Galų gale, ten gyvendami lankosi tų miestelių parduotuvėse, maitinimo įstaigose, tad net ir toks, rodos, nelabai reikšmingas persikėlimas iš Kauno miesto į rajoną gali turėti tam tikros įtakos.“
Kadangi subsidijos taikomos šeimoms su vaikais, galima tikėtis ir tolygesnio jų paskirstymo darželiuose bei mokyklose. „Bet vėlgi – čia nėra jokios garantijos, nes netgi ir išsikraustę gyventi į mažesnį miestelį tėvai vis tiek vaikus gali vežti į didesnes ir galimai geresnes mokyklas mieste“, – komentavo ekonomistas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministras Eitvydas Bingelis rugsėjo mėnesį LRT radijui kalbėjo žinantis atvejų, kai dėl paramos būstui kreipiasi į regioną norintys sugrįžti ne tik iš didžiųjų miestų, bet esą ir iš užsienio. Visgi įspūdingo provincijos suklestėjimo vien tik dėl paramos jaunoms šeimoms jis nesitikintis.
„Žmonėms Lietuvoje tikrai aktualu turėti būstą, jie nori jį įsigyti. Bet sakyti, kad tai yra stebuklingas eleksyras, kuris vienu kartu išgydys visas ligas ir visiems pagelbės, turbūt negalima.
Labai svarbu, kad regioninė politika būtų stipri, reikia turėti stiprias savivaldybes, administracijas, kurios suinteresuotos pritraukti naujas šeimas, užtikrinti infrastruktūrą, kviesti investuotojus ir kurti geras darbo vietas“, – LRT radijui komentavo E. Bingelis.
Jei parama galima namuose, toliau nesiveržia
Kaip rodo LRT.lt surinkti duomenys, jeigu šalia regiono nėra didelio miesto, kuriame subsidijos nebūtų teikiamos, situacija jau kitokia – siekis keltis į kitą savivaldybę jau mąžta ir parama gundosi daugiausia vietiniai gyventojai.
Iš 84 besikreipusiųjų į Marijampolės savivaldybę net 67 šeimos čia gyvena ir šiuo metu. Į Kretingos savivaldybę iš viso kreipėsi 65 šeimos, tarp kurių vietinės – net 63, o iš 107 besikreipusiųjų subsidijos į Panevėžio miesto valdžią 79 gyvenamąją vietą deklaravusios šiame mieste.
Pasak viceministro E. Bingelio, svarbu ne tik tai, kad į regioną atvyktų naujų žmonių, bet ir kad neišvyktų tie, kurie ten gimė. Tačiau, kaip primena Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, išvyksta dažniausiai ne tie, kuriems ši parama skirta. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, emigruoja dažniausiai jauni žmonės, nesukūrę šeimos, ir metus prieš išvykimą niekur nedirbę bei nesimokę, o parama – priešingai – nutaikyta į jaunas šeimas, kurios dirba ir uždirba tiek, kad gautų paskolą būstui.
„Jeigu žmonės turi darbą ir atlyginimas pakenčiamas, tai abejoju, kad jie išvažiuoja. [...] Man atrodo, kad ši parama buvo kurta daugiau emociniu pagrindu – neskaičiuota, nežiūrėta, kiek tokių šeimų, ar tikrai jos išvažiuoja, ar [į regioną] atvažiuos papildomai“, – LRT.lt komentavo R. Lazutka.
Pasak jo, „valstybė nėra gyva“ – ji tik paima pinigus iš vienų ir duoda kitiems, tad nėra teisinga, kai parama skiriama ne tiems, kuriems jos labiausiai reikia: „Visi mokame mokesčius. [...] Valstybė surinko tuos pinigus ir nusprendė kažkuriai grupei žmonių padėti. Pagal politikos filosofiją, teisinga parama yra tada, kai remiami vargingiausieji.“
Komentuodamas situaciją, kad, pavyzdžiui, Marijampolės atveju, į savivaldybę nesiveržia žmonių iš svetur ir parama naudojasi vietiniai, R. Lazutka sako, kad tokiu atveju parama prie regionų atsigavimo prisidės menkai.
„Jie jau gyvena, jie jau dirba, regioną jau palaiko, tik sudaroma galimybė kitų sąskaita pagerinti savo buities sąlygas. Jie gal ir neemigruos, bet gali išvažiuoti visi kiti, kurie paramos negauna“, – pabrėžė ekonomistas.
Rugsėjo 19 dienos duomenimis, iš viso buvo pateikti 1786 prašymai subsidijai pirmajam būstui regione gauti, iš visų pateiktų prašymų priimta 794, atmesta 941, kiti – apdorojami.
Daugiausia prašymų pateikė šeimos su vienu vaiku – 47 proc. Jaunos šeimos su dviem vaikais pateikė 27 proc. prašymų, šeimos be vaikų – 22 proc., o gausios šeimos su trimis ir daugiau vaikų – 4 proc. visų prašymų.
Sutuoktiniams ar vienam asmeniui iki 35 metų, siūlomos tokios subsidijos:
neauginančioms vaikų – 15 proc.;
auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
