Leidimas statyboms išduotas, darbai jau įsibėgėjo, tačiau prabudusi VTPSI nustatė, kad visa tai – neteisėta. Taip nutiko nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovei „Realco“, parengusiai projektą „Žvėryno panoramos“ sostinės Siesikų gatvėje.
Tačiau jei čia negali iškilti daugiabučių, tuomet, pagal dokumentą, kuriuo remiasi inspekcija, neturėtų būti nei „Akropolio“, nei nacionalinio stadiono.
Patenka ir „Akropolis“
VTPSI rašte yra nurodyta, jog sklypas Siesikų gatvėje patenka į gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų Neries pakrantės, pašlaitės ir paslėnių pagrindinėje miesto dalyje sąveikos zoną, kurioje taikomi papildomi apribojimai.
Anot inspekcijos, čia draudžiama didinti gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumą, o galimos tik pakrantės parkų pastatų ar upės uosto aptarnavimo pastato statybos.
Pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą (BP) sklypas patenka į intensyvaus užstatymo teritorijų funkcinę zoną, kurioje gali iškilti pastatai iki 9 aukštų.
Bet VTPSI vadovavosi to paties bendrojo plano brėžiniu, kuriame nurodytos Neries pakrantės, pašlaitės ir paslėniai pagrindinėje miesto dalyje, o ten jau taikomi apribojimai.
Įdomiausia, kad į šį brėžinį patenka toje vietovėje jau stovintys gyvenamųjų namų kvartalai, „Akropolio“ prekybos centras su prieigomis, taip pat planuojamas daugiafunkcio komplekso (nacionalinio stadiono) projektas.
Pagrindinis planas viršesnis
Daugiabučių kvartalo Siesikų gatvėje projektiniams pasiūlymams pritarė visi Vilniaus skyriaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai.
Teigiamai projektą įvertino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Miesto planavimo ir plėtros komitetas, savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas.
Ar galėjo toks būrys žinovų ką nors praleisti?
Pasirodo, ne. Mat pačiame bendrajame plane numatyta, kad jei rastųsi neatitikimų tarp papildomų brėžinių, reikia vadovautis pagrindiniu brėžiniu, kaip apibendrinančiu visas BP temas.
O šiame brėžinyje drastiškų apribojimų Siesikų gatvėje nenumatyta.
„Iš apribojimų formuluotės akivaizdu, kad ji taikytina artimiausiose upės prieigose, ten planuojant poilsio ir rekreacinę infrastuktūrą.
Bet tik ne ant viršutinės šlaito terasos, kuri yra intensyviai užstatyta ir tikrai netinkama pakrantės parkų ar upės uostų pastatams“, – neslėpė vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Įžvelgė kažkieno interesus
„Įvertinę projektą Siesikų gatvėje neradome joje kliuvinių sandėlių komplekso konversijai“, – prisiminė ekspertų tarybos posėdį buvęs Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius architektas Linas Naujokaitis.
Jo nuomone, Lietuvoje neretai būna, kad nesutampa kieno nors interesai, kai kas dar ir skundus gerai moka rašyti, kad tik viską supainiotų.
„Juk viskas buvo tvarkingai atlikta, išduotas statybos leidimas, tačiau ima ir paaiškėja, kad esi už įstatymo ribų.
Deja, bet manęs tai jau nebestebina“, – sakė L.Naujokaitis.
Vyriausiasis Vilniaus architektas M.Pakalnis įsitikinęs, kas inspekcija BP sprendinius minimu atveju traktavo biurokratiškai ir paraidžiui, neįvertino jų kompleksiškai, todėl leidimą statybai ir paskelbė neteisėtu.
„Bet mes ginsime savo sprendimus, kurie skatina miesto atsinaujinimą, netinkamai naudojamų teritorijų konversiją ir sudaro sąlygas naudoti privačias investicijas darniai miesto plėtrai“, – neketino rankų sudėti Vilniaus miesto plėtros departamento direktorius.
Tuo metu verslininkams, kurie buvo priversti stabdyti pradėtus darbus, tenka visa nuostolių našta.
„Atrodo, jau tampa įprasta, jog tarpusavyje pradeda peštis dvi valdiškos institucijos – savivaldybė ir inspekcija, lyg specialiai tai darytų, o investuotojai tampa savotiškais įkaitais“, – svarstė „Žvėryno panoramų“ projekto architektas Saulius Pamerneckas.
Atsakymas: negalima, ir viskas
Ligita Luščiauskaitė
VTPSI atstovė
„Žemės sklypo Siesikų gatvėje 14, Vilniuje, detaliojo plano parengto nėra, todėl norint vykdyti statybą minėtame žemės sklype privaloma vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (BP) iki 2015 metų.
BP aptariamas žemės sklypas patenka į gamtinio karkaso ir urbanizuotų teritorijų Neries pakrantės, pašlaičių ir paslėnių pagrindinėje miesto dalyje sąveikos zoną, kurioje taikomi apribojimai – nedidinamas gyvenamųjų, verslo ir pramonės zonų užstatymo intensyvumas.
Negalime sutikti, kad bendrasis planas teigia viena, o papildomi brėžiniai – kita. BP yra vientisas dokumentas, todėl skaitomas ne tik pagrindinis, bet ir visas brėžinys, taip pat jį papildantys brėžiniai ir reglamentai, aiškinamasis raštas.
Teritorijoje, kur yra žemės sklypas Siesikų gatvėje 14, Vilniuje, žemesnio lygmens kompleksinis planavimo dokumentas, detalizuojantis BP sprendinius, nebuvo parengtas, zonos ribos nepatikslintos ir nepakeistos, taip pat jokie BP sprendinių pakeitimai, koregavimai, klaidų taisymai ar teisės aktai, kuriais pakeistas BP reglamentų aiškinimas, Teritorijų planavimo dokumentų registre neregistruoti, todėl konkrečiu atveju turi būti taikomi galiojančio BP zonai nustatyti reglamentai.
Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamais duomenimis, kol kas diskutuojama dėl Daugiafunkcio komplekso (nacionalinio stadiono) statybos koncesijos sutarties sąlygų. Taigi šiuo metu Statybos įstatyme nustatytos privalomos procedūros, atliekamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nėra pradėtos.
Daugiafunkcio komplekso statybos projekto galimų būsimų sprendinių vertinimas nėra statybos valstybinės priežiūros objektas.“
