Ausis gnaibo šešių laipsnių šaltis. Trečiadienis, septynios valandos vakaro. Kai kiti vilniečiai valgo vakarienę ar sėdi prie televizoriaus, Lazdynų baseino statybvietėje – sujudimas.
Plieskia prožektoriai, burzgia technika. Artėjant žiemai vyksta perdangų betonavimo darbai, užtrunkantys iki vėlumos.
Kvailystė? Lazdynų baseino statybos generalinio rangovo „Irdaiva“ atstovai rodo pirštais į savivaldybę. Dėl jos projektuotojų nemokšiškumo statinio projekte pastebėta klaidų, kurios galėjo labai daug kainuoti.
Dėl to projektą teko pataisyti, užvirė teismo ginčai ir sustojo darbai. Tad dabar tenka dirbti praleidus palankiausią laikotarpį. Kaip senais laikais, kai penkmečio planus įgyvendindavo per trejus metus.
Kol neužšąla, tol dirba
„Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys sakė, kad jei trečiadienio vakarą temperatūra būtų dar žemesnė, technika nebepajėgtų betono perpumpuoti.
Paklaustas, kokia betonuojant gali būti žemiausia temperatūra, „Irdaivos“ statybos direktorius Ramūnas Turonis aiškino panašiai: šį darbą galima dirbti tol, kol betono mazgai gali tiekti betoną.
Suprask – betonuoti galima, kol betonas neužšąla maišyklėje. R.Turonio žodžiais, 6 laipsniai žemiau nulio, o ketvirtadienio naktį paspaudęs 8 laipsnių šaltis – dar ne riba.
Va, kai 15 laipsnių rodo termometras – tada jau betonavimo darbus tenka nutraukti.
R.Turonis sakė, kad betonavimas vyksta ne tiktai Lazdynų baseino, bet ir kitose statybvietėse: „Arba visi nusižengia technologijoms, arba ir mes nenusižengiame.“ O jeigu bus labai šalta, galima ir šilumos demblius naudoti, elektra šildyti.
Anot įmonės „Pamatų ranga“ vadovo Sauliaus Juozaičio, betonavimas šaltuoju metų laiku yra brangesnis.
Mat norint sumažinti šalčio poveikį, reikia papildomų priemonių: specialių betono priedų, šildymo. Šie priedai didina betone esančio vandens atsparumą užšalimui, todėl jis kietėja net esant neigiamai aplinkos temperatūrai.
Betonas per šalčius brangesnis
Su tuo sutiko ir R.Turonis: dėl žemesnės temperatūros vienas kubinis metras betono gali pabrangti iki 10 eurų. O Lazdynų baseinui jo reikės šimtų, gal net tūkstančių kubinių metrų.
Tai kiek vien dėl to pabrangs šis objektas?
S.Juozaičio žodžiais, brangiau kainuoja ne tik pats betonas, bet ir jo priežiūra. Žiemą betonuotą konstrukciją reikia uždengti plėvele, o jei dar šalčiau – šilumos izoliacine medžiaga.
Pataisos – tiktai spalį
Tai, kas buvo vadinama gandais apie Lazdynų baseiną, vėliau paaiškėdavo, kad yra tiesa. Taip jau buvo ne kartą.
Štai vasarą darbai Lazdynų baseino statybvietėje buvo sustoję, savivaldybė tikino, kad viskas yra normalu.
Tada administracijos direktorius Povilas Poderskis vaizdžiai kalbėjo: „Ten buvo didelis kranas ir jis išvažiavo.
Dabar visi sako: štai paskutinio krano nebėra. Bet esmė, kad tas kranas jau savo nudirbo. Kitą savaitę atvažiuos kiti du kranai. Darbai tęsiasi.“
Vilniečiai iš tiesų buvo pastebėję, kad statybvietėje nebeliko kranų, o tie du nauji atvažiavo dar negreitai.
Tik atėjus rudeniui savivaldybė galų gale pripažino, kad vasarą darbai nevyko taip, kaip turėjo vykti.
O „Irdaivos“ generalinis direktorius V.Lopinys paaiškino, kad stogo ir sienų statyba buvo sustabdyta dėl aptiktų klaidų techniniame plane.
Tik spaliui įpusėjus savivaldybė generaliniam rangovui sugebėjo įteikti pataisytą techninę dokumentaciją.
Kodėl tiek laiko užtruko? Čia P.Poderskis vėl turi paaiškinimą: buvo atliekamos ekspertizės, kai rangovas pranešė, kad stogas gali būti nekokybiškas.
Trumpai tariant, baseino stogo konstrukcijos galėjo neatlaikyti sniego.
Pasiūlė kitokias plokštes
Prasidėjus statyboms Lazdynuose generalinis rangovas savivaldybei pranešė, kad techniniame projekte nurodytos sienų daugiasluoksnės plokštės jau nebegaminamos.
Aišku, statybininkai pasiūlė brangesnes, tačiau savivaldybė atkirto: plokštės bus ne tokios, kokių jūs įsigeidėte.
Jos privalės atitikti keliamus reikalavimus.
Kiekvienam, bendravusiam su statybininkais, ši istorija iki skausmo pažįstama. Jie visada pasiūlo brangesnes medžiagas, tikėdamiesi, kad užsakovas nieko nesupranta.
Brangsta ir dar pabrangs
R.Turonis aiškino, kad dėl savivaldybės klaidų nuostolių patiria ir „Irdaiva“.
Savivaldybė anksčiau teigė: ne, ne, Lazdynų baseino statybos nebrangs.
Dabar jau aišku, kad po pataisų projektas pabrango daugiau nei 842 tūkst. eurų.
Anksčiau buvo numatyta Lazdynų baseino statyboms skirti 21,8 mln. eurų.
Dabar aišku, kad reikės per 22,6 mln. eurų. Bet ir tai ne pabaiga.
„Irdaiva“ iš savivaldybės siekia prisiteisti dar 128,5 tūkst. eurų, nes atliekant statybos darbus paaiškėjo, jog techniniame projekte dėl betonavimo darbų ir armatūros įsivėlė klaidų.
Pasak P.Poderskio, ši istorija tęsiasi jau beveik metus ir tęsis toliau, nes į padidėjusią projekto vertę ši reikalaujama suma neįtraukta, apie taikos sutartį negalvojama.
Tai patvirtino ir V.Lopinys, sakydamas, kad teismo proceso pabaigos dar nematyti.
Aišku kaip dieną ir tai, kad baseino atidarymo terminą 2018 metų trečiajame ketvirtyje reikia pamiršti. Dabar su kliūtimis susidūrusi savivaldybė jau nebesisvaido konkrečiais pažadais, sakydama, kad baseiną planuojama atidaryti kitų metų antroje pusėje.
Statybos vėluoja net 9 metus
Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius
"Trečiadienio vakarą temperatūra išties buvo žema, bet betonuoti esant neigiamai temperatūrai nėra kliūtis. Tam yra naudojami specialūs priedai dedami į betoną.
Betonavimas problematiškas tampa ties minus 8-10 laipsnių - tuomet pradeda strigti siurbliai.
Visi darbų grafikai būna derinami su savivaldybe, tačiau į tokias smulkias proceso detales labiau gilinasi projekto valdytojas UAB “Vilniaus vystymo kompanija”. Kuris tame tarpe vykdo ir statybų techninę priežiūrą.
Pastaroji darbus kaip ir visada priima juos priduodant, pagal darbų atlikimo aktus. Tai paprastai daroma kas mėnesį, o jeigu būna nustatomos problemos darbai būna nepriimami, atmetami, taisomi, perdaromi ir priimami tik tinkamos kokybės, pagal patvirtintą darbo projektą.
Lazdynų baseinos statyba mano nuomone vėluoja maždaug 9 metus. 2009 metais plaukikų bendruomenė kreipėsi į tuometinę valdžią, nes jau tuomet baseino būklė buvo bloga ir gavo pažadą artimiausiu metu jį sutvarkyti.
Daug valdžių keitėsi per tą laiką ir tik štai 2017 metais jis buvo pradėtas statyti, o 2019 atvers duris miestiečiams ir taps pagrindiniu, geriausiu baseinu Lietuvoje".
Fabijoniškėse įkurtuvių dar nematyti
Lygiai taip pat buvo dangstomi Fabijoniškių baseino statybos darbų nesklandumai. Iš pradžių buvo žadama, kad baseinas duris atvers kovo 11-ąją, paskui savivaldybė teisinosi, kad darbai turėjo pasibaigti kovo 27 dieną, bet baigėsi rugpjūčio 3-iąją.
Pagaliau pasklido žinia, kad į baseiną jau pilamas vanduo. Tai buvo vasaros pabaigoje. Baseine nusifilmavo meras Remigijus Šimašius, kiti politikai, bet jis taip ir liko uždarytas.
Pažadai iš savivaldybės skambėjo ir spalio pradžioje – esą visiems formalumams sutvarkyti prireiks mažiau nei mėnesio. Taip ir gruodis jau atėjo.
Štai ketvirtadienį P.Poderskis tikino esantis linkęs tikėti, kad baseinas bus atidarytas iki Naujųjų metų. Ar baseinas duris atvers gruodžio pirmoje, ar antroje pusėje, neatskleidė. Tai didžiulė paslaptis, kurią P.Poderskis pažadėjo atskleisti netrukus.
Administracijos direktorius aiškino, kad kitais metais net mes visi būsime pamiršę, kad buvo kokių nors nesklandumų.
Iš pradžių savivaldybė tikino, esą baseinas neatidaromas dėl to, kad užtruko patalpų atidavimo naudoti ir higienos paso suteikimo procedūros. Paskui paaiškėjo tikrosios priežastys: savivaldybė ketino pradėti baseino eksploataciją neįrengusi jo antrojo aukšto.
Kai paaiškėjo, kad naudotis baseinu neįrengus visų patalpų draudžiama, savivaldybė puolė tvarkyti antrojo aukšto.
Dabar dėl vėluojančio atidarymo P.Poderskis kaltina bendrovę Vilniaus vystymo kompaniją. Ir atsiprašė vilniečių, kad viskas taip užsitęsė.
Už baseino apsaugą, eksploataciją ir kitas paslaugas savivaldybė rugpjūtį sumokėjo 3131, rugsėjį – 4449 eurus.
