Kaune aplink daugiabučius statoma vis daugiau tvorų. Gyventojai siekia apsitverti savo teritorijas ir automobilių stovėjimo aikšteles, kad jomis negalėtų naudotis svetimi žmonės.
Atrodytų, dėl to tvarkos turėtų atsirasti tik daugiau, tačiau naujos tvoros ir pakeliamieji užkardai kelia ir problemų. Dėl tokių statinių sudėtingiau dirbti specialiosioms tarnyboms, kurios gyventojams turi suteikti skubią pagalbą.
Greitosios pagalbos medikams sunkius ligonius tenka nešti, pareigūnai sulaikytus asmenis turi vesti iki automobilių kur kas didesnį atstumą. Net tenka kviesti gaisrininkus, kad jie turima įranga skubiai pašalintų tvoras, o dėl pašalintų užtvarų vėliau tenka aiškintis.
Savivaldybės atstovai pripažino, kad priešgaisrinių reikalavimų daugiabučių kiemuose ne visada pavyksta laikytis, bet tvorų projektų gyventojai su valdininkais derinti neturi, todėl dėl tokios situacijos nesijaučia esantys atsakingi.
Užtveria įprastus takus
Kauno savivaldybei pernai paskelbus programą „Svajonių kiemas“, daugiabučių gyventojai suskubo ja aktyviai naudotis – suformuoja sklypą aplink namus ir kiemą tvarkosi, kaip nori. Dažniausiai savo teritoriją apsitveria segmentinėmis tvoromis.
Taip neretai būna užtveriami daug metų buvę pėsčiųjų takai per kiemus ir gretimų namų gyventojams iki norimo tikslo tenka kulniuoti aplinkkeliais.
Tačiau būna ir sudėtingesnių situacijų.
Partizanų gatvės 42A daugiabutyje gyvenantis Julijus Valančauskas jau kuris laikas susiduria su problemomis dėl aplink gretimą 40-ąjį namą praėjusią vasarą pastatytos tvoros.
Tenka eiti aplinkkeliu
87 metų vyras pasakojo, kad abu namai turėjo bendrą kiemą, tačiau 40-ojo daugiabučio gyventojai susiformavo sklypą ir jį apsitvėrė segmentine aukšta tvora. Ji jungiasi su greta esančio darželio tvora, todėl aptverta tapo didelė teritorija.
Į 40-ojo namo kiemą dabar galima patekti tik pro elektrinius vartus. Jokių kitų vartelių tvoroje nėra, todėl pėstiesiems kirsti kiemo neįmanoma.
Garbaus amžiaus vyras, technikos mokslų daktaras, turi negalią, labai sunkiai vaikšto.
„Per tą kiemą eidavau į Dainavos dienos centrą. Ten mums, pensininkams invalidams, verdami karšti pietūs. Dėl senatvės paeinu labai sunkiai. Kai atsirado tvora, iki dienos centro tenka eiti aplinkui, kelis kartus didesnį atstumą. Žiemą, kai slidu, ši misija beveik neįmanoma“, – skundėsi vyras.
Su tokia pat problema susiduria ir jo kaimynas, kuriam dabar jau 94 metai.
Medikai privažiuodavo arčiau
J.Valančauskas sakė, kad dėl naujos tvoros aplink kaimyninį namą kyla ir dar didesnių problemų.
„Man neretai staiga stipriai padidėja kraujospūdis.
Tenka kviesti greitąją pagalbą. Anksčiau greitosios pagalbos mašina atvykdavo į 40-ojo namo kiemą, privažiuodavo visai arti mūsų daugiabučio. Medikams tereikėdavo paeiti apie 10 metrų iki namo laiptinės durų“, – pasakojo vyras.
Dabar, kai atsirado tvora, greitosios pagalbos automobilis sustoja prie 40-ojo namo greta tvoroje įrengtų elektrinių vartų. Nuo tos vietos iki J.Valančausko namo laiptinės durų – keli šimtai metrų.
Medikų automobilis gali sustoti ir prie J.Valančausko daugiabučio, kieme, kuris yra už namo. Nuo šios aikštelės iki daugiabučio laiptinės durų taip pat panašus atstumas, be to, takas blogos būklės.
Priversti tapti nešikais
Kaunietis pasakojo, kad nuo to laiko, kai prie kaimyninio namo iškilo tvora, greitosios pagalbos medikus jam teko kviesti kelis kartus.
Abu kartus vyrą medikai išvežė į Kauno respublikinę ligoninę.
„Medikai dėl atsiradusios tvoros sunkius ligonius iki savo automobilio priversti nešti kur kas ilgesnį atstumą nei anksčiau. Tai labai sunku. Man nepatogu, kad jie priversti taip vargti, todėl dabar pats stengiuosi iš pradžių išgerti vaistų ir į medikus kreiptis tik tada, kai nematau kitos išeities“, – guodėsi vyras.
Kaunietis įsitikinęs, kad tokia situacija nėra normali. Medikai neturėtų dirbti nešikais, nes ir taip turi daug atsakingo darbo. Gali būti ir liūdnesnių pasekmių, nes kartais gelbėjant sunegalavusio žmogaus gyvybę svarbi kiekviena minutė.
„Apie tokią situacija esu pranešęs savivaldybei, tačiau iš Viešosios tvarkos skyriaus gavau atsakymą, kad kaimyninio namo sklypas yra išnuomotas to namo bendrijai ir tvora įrengta teisėtai, viešoji tvarka nepažeista. Mano kaimynui savivaldybės atstovai telefonu paaiškino, kad medikams paėjėti kelis šimtus metrų nėra jokia problema“, – sakė vyras.
J.Valančauskas pridūrė, kad yra Sausio 13-osios įvykių dalyvis, turi medalį, yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau niekada tuo nesigyrė.
„Bet dabar negaliu tylėti. Dabartiniai tarnautojai yra suįžūlėję, net nenori išgirsti gyventojų pastabų“, – apmaudą liejo kaunietis.
Susitvarkė savo valdas
Partizanų gatvės 40-ojo namo bendrijos pirmininkė Angelė Bliūdžiuvienė paaiškino, kad konfliktinė situacija buvo tarsi užprogramuota.
„Šioje vietoje keli daugiabučiai buvo statyti už gyventojų pinigus, buvo vadinami kooperatiniais būstais. Tada gyventojai mokėjo ne tik už butų pastatymą, bet ir už infrastruktūros įrengimą. 42A namo gyventojai turėjo teisę statyti automobilius prie mūsų namo“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkė.
Laikams pasikeitus Partizanų gatvės 40-ojo namo gyventojai suformavo sklypą aplink namą ir turėjo visas teises jį apsitverti.
„Kaimynai to padaryti nespėjo, todėl dabar automobilių laikyti prie mūsų namo negali. Dėl to ir pyksta“, – aiškino A.Bliūdžiuvienė.
Problemos niekas nesprendžia
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis sutiko, kad tvoros aplink daugiabučius ir pakeliamieji užtvarai, kuriuos įsirengia gyventojai, medikams kelia problemų.
„Mieste, kur statomi nauji kvartalai, pavyzdžiui, Romainiuose, ištisi kvartalai užtverti pakeliamaisiais užtvarais. Dabar tvorų, pro kurias lengvai nepateksi į kiemus, daugėja ir prie daugiabučių. Tai mums tikrai kelia problemų“, – sakė N.Mikelionis.
Jis pasakojo, kad greitosios pagalbos brigadas sudaro du žmonės – paramedikas-vairuotojas ir slaugos specialistas. Greitosios pagalbos stotyje dirba daugiau moterų, todėl joms pakelti sunkius ligonius ir nešti iki automobilio sunkiau nei vyrams.
„Daugelio mūsų daugiabučių laiptinės ir liftai siauri, todėl išnešti ligonį vien jau iš namo sudėtinga. Kaimynai padėti sutinka retai, ne vienas toks ligonis neturi artimųjų arba tuo metu, kai reikia skubiai padėti, jų nėra greta. Todėl tai, kad prie namų dabar sunku patekti dėl tvorų bei užtvarų, dar labiau apsunkina medikų darbą ir norą kuo skubiau padėti ligoniui“, – sakė N.Mikelionis.
Kai prie namo sunku patekti ar ligonį reikia išnešti, bet tam medikai neturi pajėgų, į pagalbą kviečiami ugniagesiai gelbėtojai.
„Tokiais atvejais dirba jau kelios tarnybos, sutelkiama daugiau pajėgų, kurių galbūt tuo metu skubiai reikia kitoje vietoje. Deja, tvorų, užtvarų įrengimas prie daugiabučių ar gyvenamųjų namų kvartalų yra problema, kurios kol kas niekas nesprendžia“, – sakė N.Mikelionis.
Sulaikytuosius vesti nesaugu
Policijos pareigūnai dėl mieste kylančių tvorų ir įrengiamų užtvarų taip pat turi problemų.
„Kai pagalbos prašo asmenys, kurie gyvena pastatuose, apsuptuose tvorų ar užtvarų, problemų nekyla, nes jie padeda patekti į reikiamą teritoriją. Bet taip būna ne visada. Neretai pagalbos prašo vartų ar užtvarų atrakinti negalintys žmonės, nes gyvena greta“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė.
Tada pareigūnai savo automobilius palieka prie užtvarų ir iki reikiamo objekto eina pėsčiomis. Kartais tai nemaži atstumai, nes užtverti būna ištisi namų kvartalai.
„Sudėtingiausia tai, kad, sulaikius asmenį, jį reikia vesti iki pareigūnų automobilio. Tai nėra saugu ir paprasta“, – sakė J.Kazragytė.
Jei namus juosia tvora, ją įveikti padeda ugniagesiai.
Kliūtis pašalinti gali
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Žydrūnas Trečiokas sakė, kad ir ugniagesiams gelbėtojams kyla bėdų dėl tvorų ir pakeliamųjų užtvarų.
„Kai kyla pavojus žmogaus gyvybei ar turtui, mes turime teisę ir visą reikiamą įrangą pašalinti privažiuoti trukdančias kliūtis, bet tai užtrunka“, – aiškino Ž.Trečiokas.
Tačiau Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas neslėpė, kad pašalinus tvoras ar atitvarus vėliau tenka aiškintis, kodėl tai padaryta, nes gyventojai dėl suniokoto turto lieka nepatenkinti.
„Medikams taip pat tenka padėti, nes jie susidoroti su tvoromis ar užtvarais priemonių neturi, todėl kviečia į pagalbą mus. Taip pat tenka jiems padėti, kai reikia nešti ligonius iki greitosios pagalbos automobilių“, – sakė ugniagesių atstovas.
Praduria net padangas
Anksčiau, pasak Ž.Trečioko, kur kas dažniau problemų kildavo dėl daugiabučių kiemuose paliktų automobilių. Jie dažnai trukdydavo privažiuoti prie namų ir operatyviai dirbti gesinant gaisrus.
Ši problema tebėra, ji kiek mažesnė, bet dabar daugiau bėdų atsiranda dėl naujai kylančių tvorų. Jos ne tik užstoja privažiavimą prie namų.
„Pavyzdžiui, Ašigalio gatvėje prie naujų daugiabučių gyventojai yra įsirengę ne tvoras, bet 20 centimetro aukščio stulpelius su grandinėmis, kad į kiemus neįvažiuotų svetimi žmonės. Žiemą stulpeliai būna apsnigti, grandinės nukritusios ant žemės, todėl jų nematyti. Jau ne kartą važiuodami padėti žmonėms buvome ant jų užvažiavę, pradūrę gaisrinių automobilių padangas. Tai irgi kliudo normaliai dirbti. Turėtų būti numatyta, kad tokios užtvaros turi matytis geriau“, – svarstė Ž.Trečiokas.
Ugniagesys gelbėtojas sakė, kad dar prieš kelerius metus apie šią problemą buvo bandoma kalbėti su savivaldybės atstovais, bet iki šiol niekas nepasikeitė, o tvorų ir panašių kliūčių ir dėl jų kylančių problemų gyventojams ir specialiosioms tarnyboms tik daugėja.
Reikalavimų laikytis sudėtinga
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas
„Jei užtvaro aukštis nuo 1 iki 2 metrų, toks statinys priskiriamas prie nesudėtingų inžinerinių statinių. Statant nesudėtingą statinį ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar zonoje statybos leidimo ir projekto nereikia.
Sklypo aptvarai neturi išeiti už sklypo ribos ar kitos užstatymo linijos, nustatytos sklypo nuosavybės dokumentuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.Įvažas į sklypus užtverti galima. Jei sklype yra nustatytas kelio servitutas kitam sklypui, tuomet užtverti įvažas galima tik sutarus ir su servituto naudotojais. Kelio servitutas privažiuoti prie Partizanų g. 42A namo nenustatytas.
Sklypas Partizanų g. 42A nesuformuotas ir turi privažiavimą prie namo iš Partizanų gatvės. Partizanų g. 42A daugiabučio gyventojai galėtų susiformuoti žemės sklypą prie savo naudojamo pastato ir įsirengti ar pasiplatinti esamą įvažiavimą iš Partizanų gatvės.
Teisės aktai numato, kad būtinas tik vienas įėjimas ir vienas įvažiavimas automobiliu į pastato sklypą. Jei pro vienus vartus važiuoja automobiliai ir eina gyventojai, minimalus vartų plotis turi būti 5,5 metro.
Pagal priešgaisrines normas privaloma 12 metro ilgio ir 12 metrų pločio apsisukimo aikštelė priešgaisrinei technikai. Tačiau gana dažnai formuojant sklypus prie esamų pastatų urbanizuotoje teritorijoje tai įgyvendinti būna labai komplikuota.
Ar tvoros trukdo specialiosioms tarnyboms, gali pasakyti tik šių tarnybų atstovai.“
Mano, kad užtvarai darko ir miesto vaizdą
Jolita Kančienė
Architektūros istorikė
„Mieste pernai paskelbus programą „Svajonių kiemas“ viena po kitos dygsta tvoros. Mokyklas, darželius, stadionus aptverti reikia, nes tai suteikia saugumo vaikams. Tačiau tokios tvoros statomos ir prie daugiabučių.
Jos paverčia kiemus izoliuotomis teritorijomis ir darko vaizdą. Daugiabučių kiemai normaliose pasaulio šalyse yra viešos bendros erdvės. Projektuotojai, planuojantys daugiabučių kvartalus, tai apgalvoja.
Dabar Kaune atsiradusi mada aptverti dalį bendros erdvės prie namo segmentinėmis tvoromis atrodo baisiai, primena policinės valstybės mąstymą.
Kad miesto valdžia gyventojus skatina formuoti sklypus, tvarkytis kiemus, gerai. Bet blogai tai, jog neapgalvota, kad daugiabučių kiemai virs ištisais gardais. Tai – pasibaisėtina tendencija.
Reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip elgtis su suformuotais sklypais, pavyzdžiui, apjuosti juos augalais. Manau, kad programoje „Svajonių kiemas“ palikta spraga. Segmentinės tvoros gali kilti be jokių specialių leidimų, tuo gyventojai ir naudojasi. Tai žingsnis ne pirmyn, o atgal.“
