Tokį akibrokštą be išsamesnio paaiškinimo ir motyvuojant tik priešgaisrinės saugos reikalavimais žmonėms pateikė jų namo administratorius savivaldybės įmonė UAB „Kėdainių butai“.
Mažiau saugumo
Į „Rinkos aikštės“ redakciją kreipęsis Šėtos g. 114-ojo daugiabučio namo gyventojas Vitoldas Venslovas piktinosi jų namo administratoriaus bendrovės „Kėdainių butai“ elgesiu, kuomet neįsigilinus į situaciją buvo prašoma žmonių griautis savo namų sienas.
Tiek metų tos sienos buvo ir niekam netrukdė. O dabar „Kėdainių butai“ reikalauja, kad būtų išgriautos visos koridorius skiriančios sienos.V. Venslovas
„Šėtos g. 114-asis namas yra bendrabučio tipo daugiabutis. Turbūt vos jį pastačius, dar prieš 40 metų koridoriai buvo atskirti sienomis, kurios skyrė gyvenamąsias patalpas ir ten tuomet įrengtą siuvyklą. Tada šis namas priklausė proftechninei mokyklai, dabartiniam Kėdainių profesinio rengimo centrui, tai jie tas sienas ten ir sumontavo. O dabar mūsų namo administratorius „Kėdainių butai“ mums liepia arba įrodyti, kad ta siena buvo ne mūsų pastatyta, arba ją išgriauti. O kaip mes galime tai įrodyti?
Tiek metų tos sienos buvo ir niekam netrukdė. O dabar „Kėdainių butai“ reikalauja, kad būtų išgriautos visos koridorius skiriančios sienos. „Kėdainių butai“ skelbime grasino, kad jei per savaitę patys sienų neišgriausime, tą padarys pati įmonė ir mes jiems už šiuos darbus dar turėsime sumokėti.
Šioje istorijoje didžiausia problema yra ta, kad pirmuose trijuose aukštuose koridoriai ne tik yra atskirti sienomis, bet gyventojai yra išsipirkę dalį koridorių ir jo plotą prijungę prie savo butų. Kitaip tariant, dabar šie bendrabučio tipo namai yra gerokai perplanuoti, o tai padaryta laikantis visų reikalavimų, turint visus leidimus, juos įregistravus Registrų centre.
Žmonės savo bendrabučio tipo butus įsirengė su nuosavomis virtuvėmis, sanitariniais mazgais, kitaip tariant, iš bendrabučio kambarėlio juos perdarė į normalius butus. Kai kurie yra išsipirkę po kelis kambarius, taip pat dalį koridoriaus, sienomis atsitvėrę ir prijungę savo koridoriaus dalį prie buto, tad jei būtų padaryta taip, kaip reikalauja „Kėdainių butai“, būtų išgriautos sienos į žmonų gyvenamąsias patalpas.
Be to, jei tos sienos, kurios nėra butų sienos, o koridoriuje sumontuotos tam, kad atskirtų dalį koridoriaus, bus išgriautos, taip pat bus negerai – mes prarasime dalį privatumo bei saugumo. Nes ten, kur yra atskirti koridoriai, gyventojai savo kaimynus gerai pažįsta, kaimynystė yra gera, o nelikus sienų čia galės vaikščioti, kas tik užsinorėjęs.
„Kėdainių butai“ mūsų nelabai klauso, be to, per kelias dienas reikalauti, kad sienos būtų išgriautos yra nesąžininga, tokie dalykai nesisprendžia per keletą dienų.
Lygiai tokia pati situacija yra susiklosčiusi ir aplinkiniuose namuose, Šėtos g. 112-ajame ir 116-ajame namuose. Žinome, kad šie sienų griovimai daromi dėl priešgaisrinės saugos. Bet reikia suprasti ir namo gyventojus, o ne vadovautis vien nurodymais ir formaliomis tvarkomis. Esame susitvarkę savo namus, susikūrę tam tikrą aplinką, o dabar norima padaryti kažkokį bardaką“, – bėdoja V. Venslovas.
Patarė neskubėti
Susisiekus su bendrovės „Kėdainių butai“ vadovu Alvydu Kleiva, šis pripažino, kad skelbimai, kuriuose minėtų namų gyventojams buvo liepiama išgriauti koridoriuose esančias sienas, buvo pakabinti išklausius tik vieną pusę – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimus.
„Situacija tokia – gaisrininkai buvo apžiūrėti minėtų daugiabučių. Pagal originalų projektą ten nėra jokių sienų. Gaisrininkai tų koridoriaus sienų, kurių nėra namo projekte, griovimą motyvuoja tuo, kad gaisro atveju bus sudėtinga gyventojams evakuotis, mat dalis išėjimų yra užblokuoti.
Vėliau sužinojome, kad dalis koridorių yra privatizuoti. Tai mes tą situaciją aiškinsimės, kreipsimės į gaisrininkus patarimų, kaip būtų galima elgtis. Norime, kad viskas būtų gerai – ir gyventojai nepyktų, ir priešgaisrinio saugumo reikalavimai būtų įvykdyti.
Žmonės tikrai neturėtų skubėti (griauti sienų – aut. past.), mes ir patys norime viską susiderinti, namo vadybininkė dirba ties tuo. Ir kai susidėliosime visus reikalus, tada ir priimsime sprendimus.
Bet jei jie (namo gyventojai – aut. past.) nori degti ir kitus pavojuje palikti, tai taip nebus.
Mums gaisrininkai liepė iki tam tikro laiko sutvarkyti neatitikimus, tai mes ir gyventojams pateikėme, kad jie įvykdytų nurodymus. Mums gaisrininkai taip įkirto tokius dalykus, mums raštą parašė, kad iki to laiko mes turime kažkokių priemonių imtis ir mes gyventojus informuojame, kad yra toks dalykas ir mes turime kažkaip tą padaryti bendru sutarimu.
O tai koks kitoks gali būti (skelbimas, kuriame pateikiamas ultimatumas per savaitę išgriauti sienas – aut. past.), jeigu gaisrininkai mums davė tokį nurodymą, kaip mes kitaip sakysim – po metų darykite? O paskui jau po skelbimo išaiškėjo, kad yra privatizuoti tie koridoriai, na tai vėl kitaip kalbėsim. Juk neatimsi iš žmogaus jo nuosavybės“, – komentuoja A. Kleiva.
