„Manau, kad pirmiausiai (...) vis dėlto investuotojai pradėjo sverti savo projektus atidžiau ir galbūt neskuba jų įgyvendinti. O antra, tai bankų kreditavimo politika keičiasi, bankai taip pat matuoja riziką ir prielaidas krizei ateiti", - Eltai sakė D. Gedvilas.
Jis pastebėjo, kad Lietuva yra panaudojusi mažai ES paramos, todėl dirbti prie struktūrinių projektų reikėtų daugiau.
„Čia vėl matome, kad galėtume turbūt kur kas daugiau ir sparčiau dirbti prie struktūrinių projektų ir investicijų panaudojant struktūrines lėšas, ir tada tas statybos projektų poreikis būtų didesnis", - sakė D. Gedvilas.
Anot D. Gedvilo, Valstybės investicijų programa (VIP) yra žymiai mažesnė nei ankstesniais metais, o lėšos, numatytos investuoti į infrastruktūros atnaujinimą, kelių remontą, mažėja - šios priežastys irgi lemia, kad statytojai ir užsakovai prašo mažiau statybos leidimų.
Jis taip pat sakė, kad Lietuva turėtų pasinaudoti Lenkijos patirtimi, kurioje per krizę aktyviai vyko statybos.
„Turbūt Lietuva turi galimybę pasinaudoti ir Lenkijos patirtimi: turėtume būti pasiruošę namų darbus būtent krizės metu amortizuoti pasekmes, kad kai žmonės netenka darbo, ekonomika ir pajamos valstybei mažėja, jie (lenkai. - ELTA) tuo laiku labai smarkiai vystė infrastruktūros projektus ir iš tikrųjų nemažai statybų vyko per pačią krizę.
Mes Lietuvoje tikrai patyrėme didžiulių nuostolių. Jeigu valstybė šiuo metu pradėtų ruošti projektus, kurie galėtų pakankamai greitai būti paleisti, (...) šiandien galėtume ir renovaciją sparčiau (vykdyti. - ELTA), ir aplinkkelius sparčiau tiesti, ir kitus infrastruktūrinius projektus galėtume pasiruošti. (Tai pagelbėtų. - ELTA), jeigu jau matome, kad turime ekonominių problemų, ir kaip ir visa Europa įšoktume į ekonominę duobę", - kalbėjo D. Gedvilas.
ELTA primena, kad Lietuvos statistikos departamentas penktadienį paskelbė, kad 2018 metų ketvirtąjį ketvirtį išduoti 1598 leidimai pastatams statyti, tai - 20,1 proc. mažiau nei 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį.
