Rinkos analitikų teigimu, aukštus standartus atitinkančių naujų biurų pasiūla Vilniaus senamiestyje būtų it gaivaus vėjo gūsis tvankią dieną, tačiau jam padvelkti kyla daugybė kliūčių. Todėl kiekvieno naujo projekto atsiradimas artimiausius kelerius metus rinkoje bus greitai įsisavinamas. Be to, dar šįmet galime tikėtis ir netikėtų įtakos faktorių – pavyzdžiui, kietojo „Brexit“ poveikio Vilniaus biurų rinkai.
Ieškantiems kokybės ir modernumo – iššūkiai
Anot nekilnojamojo turto konsultacijos bendrovės „Solid Real Advisors“ vadovo Aurimo Astramsko, kokybiškų šiuolaikiškų biurų poreikis sostinės senamiestyje yra nuosekliai viršijantis pasiūlą tiek dėl ribotų išteklių, tiek dėl augančio bendrovių, norinčių kurtis miesto širdyje, kiekio.
„Vilniaus Senamiestyje A klasės standartus atitinkančių patalpų (apie 24.000 kv. m) neužimtumo lygis yra minimalus, tad galima drąsiai teigti, jog šioje miesto dalyje modernių biurų patalpų paklausa gerokai viršija pasiūlą. Tą liudija ir faktas, kad bendras administracinių patalpų vakansijos lygis Senamiestyje šių metų pirmąjį ketvirtį, mūsų prognozėmis, bus gerokai aukštesnis“, – teigia ekspertas.
Rinkoje sutariama, kad Senamiestyje įsikuriančios įmonės dažniausiai čia pasilieka ilgam – visavertės visiškai urbanizuotų miesto dalių siūlomos galimybės ir privalumai nusveria galimai mažesnes nuomos kainas miesto pakraštyje.
„Dažnu atveju darbo aplinka autentiškose patalpose ir galimybė darbuotojams džiaugtis miesto centro privalumais laisvu nuo darbo metu tampa įmonės etoso ir identiteto dalimi. Todėl atsiradus poreikiui organizaciją perkelti į erdvesnes ar technologiškai pažangesnes patalpas neatsisakant šių privalumų, susiduriama su nemenku iššūkiu – galimų pasirinkimų sąrašas paprastai būna itin trumpas“, – atkreipia dėmesį A. Astramskas.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International Advisers“ partnerės Sandros Jovaišaitės pastebėjimu, naujų modernių projektų vystymą senamiestyje riboja laisvų žemės sklypų skaičius ir apribojimai, susiję su istorine miesto dalimi bei paveldo reikalavimais.
Balansą pasiekti užtruks
Anot specialistų, pagrindinės pasiūlos deficito priežastys – plėtojimui tinkamų lokacijų trūkumas, įvairūs architektūros, paveldosaugos apribojimai. Potencialių investuotojų ratą siaurina ir santykinai didesnės investicijos bei ilgesnis tokių projektų įgyvendinimo terminas.
„Praktika rodo, kad tokios investicijos domina tik patyrusius ir ilgalaikius strateginius tikslus turinčius plėtotojus“, – apie naujus projektus Vilniaus senamiestyje kalba A. Astramskas. Jo teigimu, sykiu galima konstatuoti faktą, jog didžioji dalis šiuo metu senamiesčio rinkoje esančio ploto yra istoriniuose rekonstruotuose pastatuose.
„Suprantama, dėl tokiuose statiniuose esančių įvairių apribojimų, kaip, pavyzdžiui, kapitalinių sienų gausa, dažnai nuomojami plotai nėra įsisavinami taip efektyviai, kaip naujos statybos projektuose. Todėl modernūs biurų kompleksai Senamiestyje turi esminių pranašumų ir gali pasiūlyti retą kombinaciją tarp autentiškos kaimynystės ir moderniausių technologinių, inžinerinių, bei statybos sprendimų“, – sako A. Astramskas.
Nepaisant neslūgstančio šiuolaikiškų biurų poreikio Vilniaus centre, rinkos specialistų teigimu, paklausos ir pasiūlos susibalansavimo artimiausiais metais dar tikėtis neverta.
Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas sako, jog sostinės senamiestyje ir jo prieigose modernių biurų pasiūla per ateinančius 3–4 metus gali ir padvigubėti, bet rinkos poreikiams to vis tiek nepakaktų.
„Tą lemia tiek įprasti vidiniai, tiek nauji išorės veiksniai“, – sako M. Kulbokas.
Netikėti faktoriai
Kalbėdami apie išorės veiksnius, ekspertai prabyla apie augantį poveikį Vilniaus biurų rinkai darančias paslaugų ir technologijų užsienio bendroves, Lietuvos sostinėje atidarančias savo būstines. Maža to, dar daugiau žibalo į poreikio ugnį netrukus gali įpilti ir anksčiau nenumatyti faktoriai – pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai jau nuo kovo 29 dienos gresiantis pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus be sutartų išstojimo sąlygų (vadinamasis „Brexit“), verčiantis finansų technologijų įmones vietoje Londono ieškotis kitų vietų savo buveinėms. Anot specialistų, Lietuva šioms bendrovėms yra itin patraukli dėl daugelio faktorių.
„Užsienio kapitalo įmones ateiti į Lietuvą traukia išsilavinę, daugiakalbiai darbuotojai, kokybės standartus atitinkanti biuro patalpų pasiūla, konkurencingi kaštai ir kiti veiksniai. Finansinių technologijų įmones į Lietuvą masina palanki reguliacinė aplinka šalyje. Tokie išorės veiksniai, kaip „Brexit“, tik suteikia galimybę pritraukti naujų žaidėjų į mūsų šalį“, – akcentuoja S. Jovaišaitė.
M. Kulbokas „Brexit“ poveikį vertina atsargiai, tačiau įžvelgia galimybes visai šaliai.
„Atrodo, kad tas etapas daug ką užklupo netikėtai. Buvo įmonių, kurios „Brexitui“ ruošėsi, bet startuoliai, matyt, juo netikėjo. Dabar, panašu, kad jau patikėta ir kietuoju išstojimu, ir, sakyčiau, desperatiškai pradėta blaškytis po Europą, ieškant vietos, kur geriausia jurisdikcija startuoliams. Šiame kontekste Lietuvos iniciatyvos užsienyje, kur pristatomos galimybės mūsų šalyje greitai įsikurti ir gauti reikalingas licencijas, ją staiga padaro labai matomą ir patrauklią“, – atkreipia dėmesį analitikas.
Jo vertinimu, finansiniai startuoliai savo poreikiais biurams iš esmės panašūs visame pasaulyje.
„Gera, hipsteriška miesto centro lokacija su tam tikrais, pridėtinę vertę turinčiais privalumais: valgymas, gyvenimas, kokybė ir galimybė įsikraustyti, – finansinių startuolių įmonių poreikius vardija M. Kulbokas. – Tad paklausos spaudimas Vilniaus centrui ir toliau augs, bet pasiūla smarkiai apribota įvairių veiksnių, dalis kurių – ir nuo vystytojų mažai priklauso.“
Trūksta visaverčių rajonų
Analitikai sutaria, kad veiksmingiausiai šiuolaikiškų įmonių poreikių kombinaciją atitinka modernūs daugiafunkciai rajonai, tačiau tokius sukurti miesto centre – didelis iššūkis.
„Daugiafunkciai sprendimai pasiteisina daugeliu atveju tiek naudotojui, tiek ir nuomotojui. Visi svajoja sukurti daugiafunkcį objektą, tik vieni neturi reikiamų finansinių išteklių, kiti pritrūksta ryžto, treti stokoja specifinių žinių. Daugiafunkciškumas leidžia dar labiau diversifikuoti NT segmentų keliamas rizikas, o verslo erdvių nuomininkai ateityje įgauna didesnį privalumą, užtikrinantį pasirinkimus ten dirbantiems darbuotojams“, – įžvelgia M. Kulbokas.
A. Astramsko teigimu, nedideli plėtotojų projektai lemia, kad senamiesčiuose dažnai vieną šalia kito galime išvysti du kraštutinumus – nuostabų vis dar dažais kvepiantį pastatą ir šalia esantį visų pamirštą griuvėsį.
