Liepsnos Paryžiaus Dievo Motinos katedroje privertė sunerimti ir Vilnių: yra daug baimių

Liepsnos Paryžiaus Dievo Motinos katedroje privertė sunerimti ir Vilnių: dvasininkai prisiminė, kad ne visuose maldos namuose įrengtos priešgaisrinės sistemos, trūksta dūmų detektorių, nėra metalinių seifų vertybėms saugoti, o pastatai net nedrausti.

Vienintelė Vilniuje apdrausta bažnyčia – Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo. Į draudikus kreiptasi dėl to, kad čia Europos Sąjungos lėšomis įrengtas kariljonas.<br>D.Umbraso nuotr.
Vienintelė Vilniuje apdrausta bažnyčia – Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo. Į draudikus kreiptasi dėl to, kad čia Europos Sąjungos lėšomis įrengtas kariljonas.<br>D.Umbraso nuotr.
Arkikatedroje dairydamiesi gesintuvų lankytojai rado tik šventinto vandens.<br>T.Bauro nuotr.
Arkikatedroje dairydamiesi gesintuvų lankytojai rado tik šventinto vandens.<br>T.Bauro nuotr.
Arkikatedroje – daug kultūros paveldo vertybių. Vilniaus arkivyskupijos kurija siūlo kai kurias saugoti muziejuje.<br>T.Bauro nuotr.
Arkikatedroje – daug kultūros paveldo vertybių. Vilniaus arkivyskupijos kurija siūlo kai kurias saugoti muziejuje.<br>T.Bauro nuotr.
M.Juozapavičius, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas: „Bažnyčios pastatą apdrausti nelengva.“
M.Juozapavičius, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas: „Bažnyčios pastatą apdrausti nelengva.“
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 24, 2019, 1:23 PM

„Atrodo, tarsi būtų degę Vilniuje“, – stebėjosi daugybės skambučių, pranešimų po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje sulaukę Lietuvos sostinės ugniagesiai.

Nelaimė Prancūzijoje privertė ir Vilniaus arkivyskupijos kuriją pripažinti, kad bažnyčių priešgaisrinės saugos srityje ne viskas gerai.

Paaiškėjo, kad vienintelis darbas Vilniaus bažnyčiose, kuris padarytas iki galo, – tai sudaryti sąrašai kilnojamųjų kultūros vertybių, kurios saugomos maldos namuose.

Nors jie turėjo būti išdalyti ir ugniagesiams, sąrašų jie negavo, nes dvasininkai baiminasi, kad žinios gali pasklisti.

Tad siaurose Senamiesčio gatvėse esančios 20 bažnyčių, priklausančių įvairioms religinėms konfesijoms, lieka galvos skausmu ugniagesiams. Ir ne vien dėl to, kad jas sunku pasiekti, jei kiltų gaisras ir kiekviena minutė būtų brangi.

Apdraustų šių dienų verte

Vilniaus arkivyskupijos kurijos ekonomas Mykolas Juozapavičius nurodė tik vieną sostinės bažnyčią, kuri yra apdrausta tikinčiųjų lėšomis, – Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo.

Tačiau ir šią bažnyčią kreiptis į draudikus privertė tik tai, kad Europos Sąjungos lėšomis buvo įrengiamas kariljonas. Kitos bažnyčios neapdraustos.

M.Juozapavičius aiškino, kad bažnyčios pastatą apdrausti nelengva. Anot jo, sunku apskaičiuoti kultūros paveldo vertę.

„Draudimo kompanijos gali apdrausti tiktai atkuriamąja šių dienų verte, bet tai nėra paties kultūros paveldo atstatymas“, – aiškino M.Juozapavičius.

Parodo tiktai per pratybas

Jau prieš keletą metų ugniagesiai perspėjo, kad daugelis visuomeninių pastatų, taip pat ir maldos namų, neatitinka saugos reikalavimų. Pastatai modernizuojami tik energetiniu požiūriu, o gaisrinė būklė išlieka nepakitusi: neįrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo, perspėjimo ir žmonių evakavimo sistemos.

M.Juozapavičius džiaugėsi, kad yra bažnyčių kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąrašai ir evakavimo planai. Juose vertybės sužymėtos pagal svarbą. Tokius sąrašus yra parengusios visos 116 Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių.

Numatyta, kad vieną sąrašo kopiją privalo saugoti klebonas, kitą – klebono paskirtas asmuo, o trečią – ugniagesiai. Skubėdami į gaisro vietą jie turėtų žinoti, kurias vertybes reikia evakuoti pirmiausia.

Tačiau Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Erikas Žalalis sakė tik žinąs, kad tokie sąrašai ir planai turi būti parengti.

„Planais leidžiama pasinaudoti tik per gaisrinės saugos pratybas, tačiau jie nėra išdalinti priešgaisrinių gelbėjimo komandų atstovams, nes baiminamasi dėl konfidencialumo“, – teigė vyresnysis inspektorius.

O pastarąjį kartą gaisrininkų pratybos maldos namuose vyko prieš ketverius metus.

Jos 2015-ųjų balandžio 17 dieną buvo surengtos Bernardinų bažnyčioje.

Kaip suspėti perskaityti?

Kažin ar ugniagesiams būtų naudos iš tų nežinia kur saugomų sąrašų ir planų.

Mat tas, kuris kūrė rekomendacijas jiems, turbūt nėkart neregėjo gaisro.

Pavyzdžiui, siūloma, kad svarbiausios vertybės turi būti sužymėtos objektuose sudarytuose žmonių evakavimo planuose, pavaizduojant vertybės saugojimo vietą ir numerį, atitinkantį sąrašo numerį. Tame pačiame plane parodomi įėjimai į pastatą ir vertybės evakavimo keliai.

Tai dar būtų suprantama. Tačiau skubėdami į gaisrą ugniagesiai privalėtų išstudijuoti kiekvienai vertybei sudarytą lentelę, kurioje yra jos aprašas, numeris plane ir inventorinis numeris, matmenys, svoris, medžiagos, fotografija, saugojimo vietos schema.

Apraše gali būti nurodomas ir vertybės pavadinimas, autorius, sukūrimo metai, atlikimo technika ir stilius.

Jame pateikiamos priemonės, reikalingos apsaugoti vertybę vietoje, jei ji neišnešama, žmonių skaičius ir techninių priemonių poreikis, jei žinoma, kad būtų galima išnešti.

Dar daug informacijos pateikiama sąrašuose, tik kažin ar ją ugniagesiai spėtų perskaityti.

Ugniagesys nepuls į ugnį

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės žodžiais, kartais net ir konkrečiai žinant, kur yra vertybė, nieko neįmanoma padaryti, kai viskas aplink dega atvira liepsna.

Taip buvo ir Ceikinių bažnyčioje, kur tik per stebuklą pavyko išgelbėti vertingą monstranciją. Apdegė tik jos dėklas.

M.Juozapavičius sutiko, kad ugniagesiai pirmiausia mėgina sutramdyti liepsnas, išgelbėti žmones ir tik po to – vertybes. Net jeigu ugniagesys didelis kultūros vertybių puoselėtojas, dėl monstrancijos jis nelįs į atvirą ugnį.

Per mažai valstybės lėšų

Paklaustas, keliose Vilniaus bažnyčiose yra priešgaisrinė sistema, M.Juozapavičius prisiminė, kad valstybės lėšomis jos buvo įrengtos visuose maldos namuose, kurie patenka į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

Sostinėje tokios sistemos įrengtos Arkikatedroje, Dievo Gailestingumo šventovėje, Aušros vartuose ir Šv.Teresės bažnyčioje.

S.Maslauskaitė-Mažylienė sutiko, kad tai iškiliausios šventovės, tačiau pasigedo daugiau dėmesio mediniam paveldui. Kol kas tokių bažnyčių priežiūra – tik klebonų ar arkivyskupijų reikalas.

M.Juozapavičius apgailestavo, kad Lietuvos kultūros taryba skelbė konkursą tik bažnyčių priešgaisrinėms sistemoms projektuoti, o ne įrengti.

„Vilniaus arkivyskupijos kurija pagal savo išgales kiekvienais metais tokias sistemas įrengia vienoje arba dviejose bažnyčiose“, – teigė ekonomas.

Vilniaus arkivyskupija buvo parengusi dešimties bažnyčių priešgaisrinių sistemų įrengimo projektus, bet apskaičiavusi, kiek tam reikia lėšų, įsitikino, kad vienu metu visų sistemų įrengti neįmanoma.

Beje, ir Kultūros paveldo departamentas finansuoja tokių sistemų įrengimą bažnyčiose, tačiau metams tam skiria apie 50 tūkst. eurų, o realus poreikis – apie milijoną eurų.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas minėjo ir kitą bėdą: bažnyčioje net įrengus priešgaisrinę sistemą ji gali būti finansiškai nepajėgi tokią įrangą išlaikyti.

Specialistai suka galvą

Jeigu nėra pinigų priešgaisrinėms sistemoms, gal bažnyčiose bent dūmų detektoriai įrengti? Juk remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais religinės paskirties pastatuose turi būti įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema arba dūmų detektoriai. Tokios sistemos tipas parenkamas pagal žmonių skaičių pastate.

Ugniagesių inspektoriai jau lankėsi gyventojų būstuose ir tikrino, ar juose įrengti dūmų detektoriai. E.Žalalis neatsakė į klausimą, ar tikrintojai buvo užsukę į bažnyčias.

M.Juozapavičius pasakojo, kad įrengiant dūmų detektorius bažnyčiose specialistams tenka pasukti galvą.

Tarkim, Dievo Gailestingumo šventovėje juos sumontavus per pamaldas mažoje erdvėje jie imdavo veikti smilkymo metu.

Tad specialistai šioje šventovėje įdiegė tokią sistemą: klebonas prieš kiekvienas mišias dūmų detektorius išjungia, o po valandos jie automatiškai įsijungia.

Patarimo kreipiasi retai

Gal didžiausioms vertybėms bažnyčiose bent įrengti nedegūs metaliniai seifai? M.Juozapavičius aiškino, kad jeigu maldos namai negali sau leisti jo turėti, gali vertybes perduoti saugoti Bažnytinio paveldo muziejui.

Kai vertybių prireikia liturgijos apeigoms, iškilmėms, bažnyčia gali pasiimti jas ir po to vėl grąžinti. Europoje tokia praktika dažna. Tačiau paveikslų, skulptūrų, altorių į muziejų neišveši, į saugią patalpą nesudėsi.

Pasiteiravus, ar dvasininkai dažnai prašo priešgaisrinės saugos specialistų patarimų, E.Žalalis sakė, kad jie kreipiasi nebent įpareigoti Kultūros paveldo departamento, nes, norint atlikti rekonstravimo darbus, reikia priešgaisrinės būklės įvertinimo.

Tarkim, prieš trejus metus į Vilniaus priešgaisrinę gelbėjimo valdybą kreipėsi paveldosaugininkai, prašė patikrinti naujai įrengtas priešgaisrines sistemas Jono Pauliaus II piligrimų kelio bažnyčiose.

Pareigūnai patikrino, konsultavo dvasininkus.

Tačiau patys dvasininkai retai prašo, kad juos pakonsultuotų ugniagesiai gelbėtojai.

Kampuose dairėsi gesintuvų

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kalbėdamas apie gaisrą Paryžiuje arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas prisiminė, kad šie maldos namai taip pat porą kartų degė – 1419 ir 1610 metais.

„Dabar turime priešgaisrinę sistemą, evakuacinius planus“, – Arkikatedros priešgaisrinės saugos priemones vardijo G.Grušas. Anot jo, bendradarbiaujama su ugniagesiais, siekiant sutarti dėl greitos reakcijos į gaisrus maldos namuose.

Buvo galima pastebėti, kad po gaisro Paryžiuje Vilniaus arkikatedros lankytojų žvilgsniai vis nukrypdavo į kampus. Vienas jų prisipažino, kad dairosi gesintuvų, tačiau pastebėjo tik šventinto vandens talpyklas.

Gesintuvų Arkikatedroje nėra. Šiuose maldos namuose sumontuota priešgaisrinė sistema kiekvienais metais tikrinama specialistų. Tačiau Arkikatedra nėra apdrausta.

Pajutę pavojų lenkai puolė tikrinti

Po gaisro Paryžiuje Lenkijos pareigūnai pradėjo papildomas priešgaisrinio saugumo šalies bažnyčiose patikras.

Komentuodamas nelaimę Prancūzijoje Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis sakė, kad pastaraisiais metais valstybinės priešgaisrinės apsaugos atliktų patikrų rezultatai nenuteikia optimistiškai.

„Galima netgi teigti, kad gaisrų pavojaus šalies bažnyčiose tikimybė siekia 80 procentų“, – pareiškė ministras. Jis priminė neseniai kilusius didelius gaisrus Gožuvo, Sosnoveco ir Gdansko bažnyčiose.

Anot jo, bendradarbiaujant su kultūros paveldo specialistais ir restauratoriais nuo antradienio maldos namuose atliekamos papildomos patikros.

Anot E.Žalalio, Lietuvoje bažnyčių priešgaisrinių techninių patikrinimų periodiškumas priklauso nuo to, ar jų metu buvo randama pažeidimų.

Jei atliekant patikrinimą bažnyčioje nenustatoma gaisrinės saugos pažeidimų, kitas objekto patikrinimas planuojamas po 4 metų, jei trūkumų nustatoma – po 2 metų.

Bažnyčios papildomai gali būti tikrinamos gavus pranešimą, kad jose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių arba gavus valdytojų prašymą įvertinti pastato priešgaisrinę būklę.

„Negalime bažnyčių priskirti prie pastatų, kuriuose būtų fiksuojama daugiau priešgaisrinės saugos pažeidimų“, – tikino E.Žalalis.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai bažnyčiose aptinkama netvarkinga elektros instaliacija, užkrautos arba užrakintos evakuacijos keliuose esančios durys, netvarkingos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.