Jau nuo liepos 1 dienos – parama pirmajam būstui dar didesnė

Nors Seimo narys Eugenijus Gentvilas, dar iki prasidedant posėdžiui, išsakė abejones, jog savivaldybės ir verslo parama įsigyjantiems pirmąjį būstą – neabejotina landa korupcijai, kurią turėtų įvertinti STT, mat bet koks verslas, galbūt, galėtų finansuoti Seimo nario marčios būsto įsigijimą, Seimas pakeitimams šiandien pritarė – pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galės remti ne tik valstybė, bet ir savivalda bei verslas, kartu finansuodami iki 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.

Seimas pritarė, jog verslas galės remti pirmąjį jaunų šeimų būstą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimas pritarė, jog verslas galės remti pirmąjį jaunų šeimų būstą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimas pritarė, jog verslas galės remti pirmąjį jaunų šeimų būstą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimas pritarė, jog verslas galės remti pirmąjį jaunų šeimų būstą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimas pritarė, jog verslas galės remti pirmąjį jaunų šeimų būstą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimas pritarė, jog verslas galės remti pirmąjį jaunų šeimų būstą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 30, 2019, 11:00 AM, atnaujinta May 30, 2019, 11:40 AM

Už finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 8.

Dabar vaikų neturinčioms jaunoms šeimoms, iki 35 metų, numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.

Seimo narys Mykolas Majauskas posėdyje komentavo, jog kryptis teisinga, daugiau institucijų remtų tuos, kurie keltųsi į regionus. Tik norėtųsi, kad parama būtų siejama su  darbu konkrečioje įmonėje arba savivaldybių ketinimais pritraukti viešojo sektoriaus darbuotojų. M. Majauskas išsakė abejones, kad jei nusprendus ateityje verslui teikiančiam tokią paramą suteikti mokestinių lengvatų, gali kilti pavojus,  gali verslas dirbtinai susimažins apmokestinamąjį pelną arba papildomai pasididins iišlaidas. Nereikėtų sukurti tokio precedento, prisidengiant parama jaunoms šeimoms regionuose. Gali būti, kad vystytojas pastato objektą, pritaiko nuolaidą, registruoja kaip paramą, paskui susimažina mokestinę naštą.

Seimo narys Jonas Varkalys atkreipė dėmesį, jog 10 mln. parama, skirta jaunoms šeimoms itin svarbi, nors labai maža. Seimo narys teigė siūlęs įmones atleisti nuo pelno mokesčio tos paramos dalies, kuri skirta būstui įsigyti. Jei įmonė pareikštų norą įsigyti būstą, žmogus, kuris turi daugiau kaipo 10 proc. akcijų, negalėtų ja pasinaudoti. J. Varkalys siūlė neriboti prisidėjimo sumos.

Algirdas Sysas įsitikinęs, jog versui ir dabar nedraudžiama statyti, nupirkti ir dovanoti būsto specialistams, tačiau kažkodėl ieškoma sudėtingų schemų.  Jei savivaldybė nori pasikviesti specialistų, suranda būdų, pavyzdžiui, pastatydama municipalinį būstą ir pan. Kam dar prisidėti prie nuosavo būsto?

Seimo narė Vida Ačienė apgailestavo, kad kolegos mato tik galimą korupcijos pavojų.  STT išvada yra, pavojaus STT neįžvelgė. „Kad baigtų tuštėti regionai, turi prisidėti valstybė ir verslas bei savivaldybės. Verslas gali nupirkti būstą darbuotojams, bet ten veikia mažos įmonės, kurios paprastai neturi lėšų kompensuoti būsto įsigijimo, bet prisidėti kad ir nedidele dalimi būdų rastų. Suteikiama galimybė, ne prievolė. Be to, verslas gali prisidėti tik nepaskirstytojo pelno lėšomis“, – komentavo šio pakeitimo iniciatorė. 

2019 pradžioje patikslintas vietovių, kurios nepatenka į regiono sąvoką, sąrašas. Naujos regionui nepriskiriamos vietovės yra visa Panevėžio miesto savivaldybė, visa Palangos miesto savivaldybė ir kai kurios zonos Vilniaus rajono bei Kauno rajono savivaldybėse.

Pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą 2019 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 1450 eurus, į finansinę paskatą galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 507,5 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.

Sklypui, kuriame turi būti statomas jaunos šeimos būstas, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Įstatymas įsigalios liepos 1-ąją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.