Populiariame sostinės rajone susivieniję kaimynai kibo į atlapus statytojams

Bendrovė „Buta“ tikėjosi pastatyti du blokuotus penkių butų namus ir juos sėkmingai parduoti, tačiau jau dvejus metus to padaryti nepavyksta – statybų leidimo teisėtumas ginčijamas teisme. Bet apie viską nuo pradžių.

Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jul 15, 2019, 8:13 PM, atnaujinta Jul 15, 2019, 9:46 PM

Nesupranta valstybės institucijų poelgių

Bendrovė „Buta“, 2017 metais iš bendrovės „Centaurus Invest Group“ Nemėžio gyvenvietėje Airių gatvėje įsigijo du sklypus su statybų leidimu (vieną sklypą įsigijo privatus asmuo) statyti po penkis blokuotus namus kiekviename jų.

Dviejų sklypų savininkas – „Buta“ vadovas azerbaidžanietis Avazas Gulijevas – nesupranta, kodėl atvykęs į Lietuvą, įsigijęs sklypus su išduotu leidimu statybai, yra priverstas varstyti teismų duris. Teismų slenksčius mina ir trečiąjį sklypą įsigiję privatūs asmenys.

Šias statybas Airių gatvėje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai (VTPSI) apskundė vietiniai Kalnėnų rajono Airių ir Anglų gatvių gyventojai, pasipiktinę, jog prieš jų langus trijuose sklypuose iškilo trys sublokuoti namai su penkiolika butų. Statytojai tikina, jog galėjo statyti net 1000 kv. m ploto statinius, tačiau jų sublokuoti namai perpus mažesni – 440 kv. m ploto.

Informavę Statybų inspekciją apie darbų pradžią, vystytojai pastatė statinį, užregistravo jį Registrų centre, o po poros savaičių gavo laišką iš teismo, kad jiems iškelta civilinė byla dėl statybų leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Pagrindinis statybų inspektorių motyvas, kurio jie laikosi iki pat dabar – blokuota statyba šioje teritorijoje negalima. Statytojai antrina – detaliajame plane tokio draudimo nebuvo.

„Buta“ ir privatūs asmenys taip pat kaltinti nelegalių statybų leidimų „susiveikimu“. Bendrovės „Buta“ vadovas nesupranta, kaip gali valstybės institucijų išduotas statybų leidimas staiga virsti neteisėtu. O pačių statybų inspektorių išduota pažyma, kad statybos darbai nenukrypę nuo projekto, leidusi registruoti statinį, nelegali.

Bendrovės „Buta“ vadovas apgailestavo, jog viešojoje erdvėje sulaukė kaltinimų neteisėto statybų leidimo gavimu ir kitais veiksmais. Du iš trijų sklypų Airių gatvėje įsigijęs A.Gulijevas teigė, jog dar prieš įsigydamas sklypus, susitiko su kaimynais, visų pirma, aiškinosi, kodėl neišasfaltuota greta sklypų vingiuojanti gatvė.

Šie atsakė, jog laukiama, kol bus įsigyti trys sklypai, tuomet bendrai bus imtasi darbų. Bendrovės „Buta“ atstovui pareiškus, jog įmonė ketina įsigyti du sklypus ir atsiklausus, ar gyventojai turi kokių pretenzijų, jiems buvo paaiškinta, jog jų noras vienintelis – kad po statybų neužsikimštų gatvė. Jei, paaiškino A.Gulijevas, kaimynai išsyk būtų pasakę, jog skųs bet kokias statybas, ką jie vėliau teigė viešojoje erdvėje, tų sklypų nebūtų pirkęs.

Gali atremti visus kaltinimus

Statytojai kaltinami ir tuo, jog tyčia vilkina teismų procesą. A.Gulijevas aiškina: „Statybų inspektoriams išsiaiškinus, jog jo statomi namai jau įregistruoti Registrų centre, ieškinys teismui buvo papildytas, kas užtruko. Reikalauta, jog teismas panaikintų Registrų centro pažymą. Antrąsyk teismas atidėtas dėl Europos Žmonių Teisių teismo išaiškinimo, jog tokiose bylose turi būti nustatytas kaltininkas.“

Kaimynų argumentus, jog statybos nelegalios, bendrovės „Buta“ vadovas atremia teiginiu, jog statybos negali būti nelegalios, jei buvo išduotas statybų leidimas, per tris darbo dienas informuota apie statybų pradžią, statybos patvirtintos.

Pastačius statinį iš Statybos inspekcijos gauta patvirtinanti pažyma, jog nenukrypta nuo projekto, statinys užregistruotas Registrų centre.

Trijų sklypų Airių g. savininkai kaltinami, jog prisidėjo prie nelegalaus statybų leidimo išdavimo, nors sklypus su statybų leidimais įsigijo tik 2017 metais. Sklypų savininkai neatmeta galimybės užsibaigus teismų procesui reikalauti atlyginti patirtą žalą. Anot jų, į projektą investuoti nemažai pinigai, mokamos paskolos bankams, iki šiol patiriami dideli nuostoliai.

A.Gulijevas tikina, jog Airių gatvės gyventojai daugiau nei dvejus metus žinojo, jog išduoti leidimai statyti penkiems namams, jie nebuvo apskųsti. Gretimos, Anglų gatvės, gyventojai, sklypus įsigiję 2016 metų viduryje, nepasidomėjo, kas bus statoma laisvuose kaimyniniuose sklypuose. Airių g. gyventojai viešojoje erdvėje teigė, jog trijų sklypų Airių g. savininkai prašė jų parašų, tačiau bendrovės „Buta“ vadovas teigia, jog jokių parašų nereikėjo ir jų niekas neprašė.

Turi savo paaiškinimą

Statybų inspekcija paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinys dėl sostinės savivaldybės išduoto statybų leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo Airių g. 8, 10, 12, Vilniuje pateiktas 2017 metų gruodį.

Statybų inspektoriai komentavo, jog byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, o nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Teikiant ieškinį laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaujantis CPK 144 straipsniu, nebuvo prašoma, tačiau VTPSI prašė vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi pranešti viešojo registro tvarkytojui apie bylos, susijusios su nekilnojamaisiais daiktais, iškėlimą. Registrų centro žyma apie iškeltą bylą įsigaliojo 2018 metų vasario pabaigoje.

Jei statytojai, žinodami apie teisme ginčijamą statybų leidimą, vykdė statybos darbus, jie veikė savo rizika, ir pasekmės, kurios atsirado dėl šių statybos darbų, kilo patiems statytojams.

Statybų leidimo išdavimo metu galiojusiame Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo išskirti tik du kvartalai, t. y. 6 ir 11, kuriuose buvo numatyta namų blokavimo galimybė. Žemės sklypai (Airių g. 8, 10, 12) pateko į detaliojo plano kvartalą Nr. 22, kur namų blokavimas numatytas nebuvo. Būtent dėl to VTPSI ir inicijavo statybų leidimo ginčijimą teisme.

Bendrovė „Buta“ inicijavo Nemėžio pirmojo mikrorajono šiaurinės dalies teritorijos detaliojo plano koregavimą, nustatant vienbutį blokuotą užstatymo tipą, tikslinant naudojimo būdą ir kt. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino detaliojo plano korektūrą.

Pagal ją nurodytuose sklypuose gali būti statomi vienbučiai blokuoti gyvenamieji namai. Tačiau byla dėl statybų leidimo teisėtumo tęsiama toliau, juolab kad numatytas sklypų užstatymo intensyvumas viršija detaliojo plano korektūroje nustatytą sklypų užstatymo intensyvumą.

Beje, realusis sklypo užstatymo intensyvumas – 0,442, tačiau statytojai vis tiek turėtų koreguoti projektą, kad jis būtų 0,4 arba pašalinti statybų padarinius. Statybų inspekcija išaiškino, kad statytojai neturėjo remtis tik statybų leidimu, turėjo elgtis apdairiai ir protingai bei laiku pasidomėti galiojančiais teisės aktais.

Patikrinimo, ar leidimas statyboms išduotas teisėtai, statybų inspektoriai ėmėsi 2017 metais, gavę skundų. VTPSI specialistai išaiškino, jog statytojai apie nustatytus pažeidimus gavo informaciją kartu su ieškiniu dėl statybų leidimo panaikinimo.

Kaltininkas – vienas

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis, komentuodamas, kodėl buvo išduotas statybų leidimas rado vienintelį kaltininką – Teritorijų planavimo įstatymą.

Advokatų kontoros „Walless“ advokatas  Evaldas Klimas komentavo, jog 2013 m. priimant naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą buvo siekta išties gerų tikslų – mažinti biurokratinę naštą, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą.

„Deja, taip jau dažnai atsitinka, kad besiformuojant naujo teisinio reguliavimo taikymo praktikai, galimai yra priimami sprendimai, kurie nebūtinai dera su įstatymo leidėjo deklaruotais tikslais ir siekiais. Tai, ar įstatymas ir poįstatyminiai aktai buvo pritaikyti tinkamai, gali atsakyti tik teismas. Išankstinis teigimas, kad atlikti veiksmai neteisėti, ar teisinis reguliavimas yra blogas, tėra diskusija“, – komentavo advokatas.

Jei kyla abejonių dėl įvykdytų statybų teisėtumo, toks klausimas turi būti keliamas civilizuotame ginčų sprendimo forume – teisme. Teismas, spręsdamas atitinkamą ginčą atsakys, ar vienbučių ir dvibučių teritorijoje galėjo atsirasti daugiabučiai pastatai, ir ar tai atitinka susiformavusį aplinkinį užstatymą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį, jei nebuvo detaliojo plano. Jei vis tik detalusis planas buvo parengtas, ar parinkti užstatymo sprendiniai atitiko detaliojo plano sprendinius.

Advokato žodžiais, tais atvejais, kai jau yra išduotas statybos leidimas, statybos yra vykdomos ar net užbaigtos, teismų praktikoje dažnai vadovaujamasi proporcingumo principu ir griovimas nėra laikomas adekvačia galimai pažeistų teisių gynimo priemone.

Jei statiniai jau pastatyti, dažniausiai bylos užsibaigiamos galimybės suteikimu įteisinti atitinkamą statybą.

Vilniaus apygardos teismas  konstatavo, jog pareiškėjams Anglų gatvės gyventojams priklauso sklypai ne Airių gatvėje, kur buvo pakoreguotas detalusis planas, todėl jų pretenzijos niekaip nesusijęs su jų pačių žemės sklypais ar su galimais nepatogumais.

Dar vienas teismo posėdis dėl statybų leidimo panaikinimo numatytas liepos viduryje. Vyls ir dar vienas teismas – dėl detaliojio plano korektūros, nes teismo sprendimą darsyk apskundė Anglų gatvės gyventojai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.