Taip aukštinam darbo vietos interjerui lietuviai turi priekaištų

Vilniuje ir Kaune apklausti modernių biurų darbuotojai prasčiausiai iš visų savo darbo vietos aspektų įvertino interjerą. Jam skirti vos 6 balai iš dešimties. Specialistų teigimu, dažniausia to priežastis – į biuro aplinkos kūrimą neįtraukiami darbuotojai.

Darbuotojai norėtų būti įtraukti į biuro aplinkos kūrimą.
Darbuotojai norėtų būti įtraukti į biuro aplinkos kūrimą.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 17, 2019, 2:28 PM, atnaujinta Jul 17, 2019, 2:31 PM

Tokie rezultatai paaiškėjo neseniai veiklą pradėjusiai, Vilniaus ir miestiečių gyvenimą visokeriopai nagrinėsiančiai „Darnaus miesto laboratorijai“ kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkėmis atlikus tyrimą apie tai, kaip biuro aplinka veikia darbuotojų savijautą bei jų veiklos rezultatus. Tyrimo metu ne tik apklausti darbuotojai Lietuvoje, bet ir išsamiai apžvelgta pasaulyje šia tema atliktų tyrimų literatūra.

„Nors didžiausia problema daugelis darbuotojų laiko privatumo trūkumą darbo metu, vis dėlto ne triukšmo lygis ar kitas panašus susikaupti trukdantis veiksnys sulaukė žemiausio vertinimo. Tai, kaip prastai darbuotojai vertina vizualinę biuro aplinką, yra svarbi žinutė vadovams – į ją reikia įsiklausyti“, – įsitikinęs vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Spalvos: ir motyvacijai, ir kūrybingumui

Tyrimai įrodė, jog spalva – itin svarbus darbui skirtos aplinkos aspektas. Skirtingos spalvos keičia darbuotojų savijautą, lemia jų sprendimus. Pavyzdžiui, nustatyta, jog supančios spalvos yra tiesiogiai susijusios su dirbančiojo jaučiamu streso lygiu.

Raudona, geltona, oranžinė yra priskiriamos šiltoms, stimuliuojančioms spalvoms, o mėlyna, žalia, violetinė – šaltų, švelnių spalvų grupei.

Keturi mokslininkai atliko eksperimentą, kurio tikslas buvo nustatyti, kokį poveikį pasitenkinimui darbu turi spalva. Tyrimas atskleidė, jog tie žmonės, kurie dirbo baltose patalpose ar vyraujant mėlynai bei žaliai spalvoms, jautė didesnį pasitenkinimą darbu nei tie, kurie dirbo raudonos spalvos apsuptyje.

Maža to, šis tyrimas įrodė ir tai, jog dirbusieji baltose, žaliose ar mėlynose patalpose užduotis atliko geriau, nei dirbusieji raudonoje erdvėje.

„Tyrimai rodo, jog spalva – iš tiesų labai svarbus veiksnys darbui. Pavyzdžiui, ištirta, jog spalva yra viena iš kertinių priežasčių vadovų kūrybingumui didinti ar mažinti. Tam, beje, įtakos turi ir augalai biure. Dar vienas įdomus atradimas užsienio tyrimuose: tai, jog šaltos spalvos yra reikšmingas inovacijų diegimą įmonėje skatinantis veiksnys“, – teigia viena iš tyrimo autorių profesorė Rūta Kazlauskaitė.

Augalai didina pasitenkinimą gyvenimu

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį verta atsižvelgti kuriant aplinką darbe – augalų poveikis darbuotojų savijautai.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių darbo vietoje buvo augalų, geriau jautėsi dėl savo darbo ir jo atlikimo, taip pat buvo labiau patenkinti gyvenimo kokybe.

Įdomus pastebėjimas yra ir tai, kad vyrai, dirbantys augalų apsuptyje, pasitenkinimą darbu vertino žymiai aukščiau, nei tie, kurių darbo patalpose augalų nebuvo. Moterų pasitenkinimo vertinimo skirtumai – mažesni.

Tyrėjai prieš keletą metų siekė išsiaiškinti, ar augalais ir meno kūriniais dekoruota erdvė sukuria vertę biurui. Jie analizavo keturias skirtingas biuro patalpų situacijas: „Lean“ tipo biurą (interjeras kontroliuojamas vadovų, labai paprastas); tyrimo autorių augalais ir meno kūriniais dekoruotą biurą; pačių darbuotojų dekoruotą biurą ir darbuotojų kartu su tyrimo autoriais dekoruotą biurą.

Paaiškėjo, kad darbuotojai dirba ir jaučiasi geriau patalpose, kuriose yra daugiau meno kūrinių bei augalų, be to, darbuotojų gerovė išauga, kai jie yra įtraukiami į interjero kūrimo procesą. Jei darbuotojų pastangų nėra paisoma, augalų ir meno kūrinių įtaka mažėja.

„Daugelis tyrimų rodo, kad darbuotojų įtraukimas į biuro kūrimo procesą, jų nuomonės atsiklausimas gali padėti išvengti daugybės neigiamų pasekmių tiek darbuotojų savijautai, tiek jų darbo rezultatams vėliau“, – pastebi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

Darbuotojų įtraukimas sprendžia problemas

„Vis dažniau pastebime, kad į naujas patalpas kraustydamiesi įmonių vadovai keičia įpročius. Jei anksčiau įprasta buvo tiesiog samdyti profesionalus biuro įrengimui, tai šiandien į šį procesą vis labiau įsitraukia pati įmonė. Tai – labai sveikintina tendencija. Diskusijos su darbuotojais, jų poreikių ir idėjų išklausymas, atsižvelgimas į jas kuria biurus, kuriuose žmonėms tiesiog norisi būti“, – įsitikinęs  L.Savickas.

Tiesioginis darbuotojų įtraukimas į naujo biuro pasirinkimą bei įrengimą, tinkamas laiko vidinėms diskusijoms skyrimas ir įsigilinimas į konkrečius dirbančiųjų poreikius yra viena iš svarbiausių „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo suformuotų rekomendacijų verslo vadovams.

„Itin svarbu ją išgirsti yra ir dėl to, kad tyrėme modernius, šiuolaikiškus, o ne senus ir prieš daug metų įrengtus biurus. Tad akivaizdu, kad problema dėl prasto interjero vertinimo yra labai aktuali dar ir dabar“, – tikina L. Savickas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.