Tarp puošniausių Kauno namų – Arvydo Sabonio, kunigų ir studentų būstai

Ar įsivaizduojate bendrabutį, kuris primintų rūmus? Vargu. Bet Kaune iki šiol stovi toks buvęs laikinų būstų daugiabutis, išliko ir kitų pastatų su kolonomis. Jų stilių ir dabar bando atkartoti kauniečiai.

Kaune galima aptikti pastatų su kolonomis, kurie pastatyti jau mūsų laikais. Vienas jų – namas, kuris anksčiau priklausė A. Saboniui.
Kaune galima aptikti pastatų su kolonomis, kurie pastatyti jau mūsų laikais. Vienas jų – namas, kuris anksčiau priklausė A. Saboniui.
1928 metais rūmai Parodos gatvėje buvo pastatyti tautinės Lietuvos studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ lėšomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
1928 metais rūmai Parodos gatvėje buvo pastatyti tautinės Lietuvos studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ lėšomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šį pastatą 1927 metais pasistatė notaras P.Brazaitis. Žinoma, kad pastato projekto autorius taip pat buvo A.Gordevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šį pastatą 1927 metais pasistatė notaras P.Brazaitis. Žinoma, kad pastato projekto autorius taip pat buvo A.Gordevičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patekus į Vaižganto g. 10 namo fasadas pribloškia. Jį puošia ne tik dar įspūdingesnės barokinio stiliaus kolonos, bet ir virš jų frontone ištinkuotas augalinis ornamentas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Patekus į Vaižganto g. 10 namo fasadas pribloškia. Jį puošia ne tik dar įspūdingesnės barokinio stiliaus kolonos, bet ir virš jų frontone ištinkuotas augalinis ornamentas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medinė vila Vytauto parke 1923 metais buvo pastatyta Vokietijos konsului.<br>M.Patašiaus nuotr.
Medinė vila Vytauto parke 1923 metais buvo pastatyta Vokietijos konsului.<br>M.Patašiaus nuotr.
Namą su kolonomis pasistatė kunigas A.Šmulkštys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Namą su kolonomis pasistatė kunigas A.Šmulkštys.<br>M.Patašiaus nuotr.
1925 metais pagal architektų A.Gordevičiaus ir F.Vizbaro projektą pastatytas namas – bendrabutis banko tarnautojams.<br>M.Patašiaus nuotr.
1925 metais pagal architektų A.Gordevičiaus ir F.Vizbaro projektą pastatytas namas – bendrabutis banko tarnautojams.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Putvinskio gatvėje stovi ne vienas kolonomis papuoštas pastatas.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Putvinskio gatvėje stovi ne vienas kolonomis papuoštas pastatas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dabartinė Filharmonija įsikūrusi Teisingumo ir Seimo rūmuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dabartinė Filharmonija įsikūrusi Teisingumo ir Seimo rūmuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. Sabonio beveik 685 kv. m būstas prestižiniame Žaliakalnio rajone pernai buvo įvertintas 730 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. Sabonio beveik 685 kv. m būstas prestižiniame Žaliakalnio rajone pernai buvo įvertintas 730 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. Sabonio beveik 685 kv. m būstas prestižiniame Žaliakalnio rajone pernai buvo įvertintas 730 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
A. Sabonio beveik 685 kv. m būstas prestižiniame Žaliakalnio rajone pernai buvo įvertintas 730 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Sep 9, 2019, 7:43 PM, atnaujinta Sep 10, 2019, 7:41 AM

Kaune yra pastatų, kurie akį traukia dėl jų fasadus puošiančių kolonų. Architektūrologai pasakojo, kad daugiausia jų iškilo iki 1930 metų, kai, kaip ir visoje Europoje, vyravo klasikinis stilius, kurį vėliau nurungė modernizmo architektūra.

Tokiuose rūmus primenančiuose statiniuose veikė valstybinės institucijos: bankai, teismai, Seimas. Viename nepaprasto grožio daugiabutyje karaliavo tarnautojai.

Namus su kolonomis statėsi ir privatūs asmenys. Vieną įspūdingiausių mūrinių pastatų tuomet atokioje Vaižganto gatvėje buvo pasistatęs kunigas Antanas Šmulkštys-Paparonis. Kad pasistatytų rūmus, pinigų jis buvo išvykęs užsidirbti į JAV.

Dabar namuose su kolonomis gyvenantys kauniečiai prisipažino, kad jaučiasi išskirtiniai, bet tokių pastatų tvarkyba brangi, todėl atnaujinti juos sudėtinga.

Rūmai – E.Fryko kūryba

Vienas įspūdingiausių Kauno tarpukario pastatų, išsiskiriančių prabanga, kurios neatskiriama dalimi tapo kolonos, – Lietuvos banko rūmai, jie buvo pastatyti 1924–1927 metais pagal architekto Mykolo Songailos projektą, o techninę statybos dalį prižiūrėjo inžinierius Feliksas Vizbaras. Jie ir dabar puošia Maironio ir K.Donelaičio gatvės kampą.

Panašiu metu L.Sapiegos gatvėje iškilo ir kitas iki šiol įspūdingas statinys, kuriame dabar veikia Kauno filharmonija. Iš tiesų pagal architekto Edmundo Fryko projektą 1925 metais pradėtas ir po 4 metų baigtas statyti pastatas buvo Teisingumo ir Seimo rūmai. Filharmonija čia įkurdinta sovietmečiu. 2008 metais rūmus rekonstravus jie vėl daro didelį įspūdį.

Kadangi abu šie rūmai yra miesto centre, juos kauniečiai ir miesto svečiai žino ir apžiūri dažniau.

Bet netoli Ąžuolyno, Parodos gatvės viršuje, stovi dar vienas E.Fryko suprojektuotas pastatas, kuris į akis krinta rečiau. Tai – Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai.

1928 metais rūmai buvo pastatyti tautinės Lietuvos studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ lėšomis.

Remontui lėšų neturi

Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų vadovė Alina Jonikienė pasakojo, kad patys rūmai nėra saugomi paveldo, saugotini tik pastato elementai, tarp jų ir kolonos.

A.Jonikienė pastebėjo, kad daugelis vyresnių kauniečių šiuos namus prisimena kaip Pionierių rūmus – taip jie vadinosi sovietmečiu.

„Kai jaunesniems reikia paaiškinti, kur yra mūsų pastatas, užtenka pasakyti, kad tai rūmai su kolonomis ant Parodos gatvės kalno. Šis architektūrinis elementas – išskirtinis, lengviau leidžia suvokti, apie kokį pastatą kalbama.

Žinoma, ir dirbti tokiuose rūmuose įdomiau nei šiuolaikiniame biure“, – sakė A.Jonikienė.

Nors pastatas įspūdingas, lėšų jam atnaujinti kol kas nėra ir artimiausiais metais jis nenušvis visu savo grožiu.

Tebepuošia medinės kolonos

Visai greta Kauno vaikų ir laisvalaikio rūmų stovi dar vienas pastatas su kolonomis. Medinė vila 1923 metais buvo pastatyta Vokietijos konsului. Manoma, kad objektas buvo surinktas Vokietijoje ir atvežtas traukiniu.

Medinio pastato akcentas – portikas su trikampiu frontonu ir jį remiančiomis keturiomis medinėmis kolonėlėmis.

Rezidencijos architektūros stilius atkartoja XX amžiaus pradžios Vokietijos namus. Kauno kontekste tai unikalus pastatas.

Dabar namas apšiuręs, bet jaunimui, kuris vakarais ošia pastato kieme įkurtame socialiniame klube, tai nė motais.

Buvo bankininkų namas

Ne vienas pastatas su kolonomis stovi V.Putvinskio gatvėje. Bene įspūdingiausias yra 38 numeriu pažymėtas daugiabutis. Ypač didingai atrodo jo fasadas su kolonomis iš kiemo pusės.

Tai 1925 metais pagal architektų Aleksandro Gordevičiaus ir F.Vizbaro projektą pastatytas namas – bendrabutis banko tarnautojams.

Pastatą tyrinėjusi architektūros istorikė Jolanta Kančienė surinko žinių, kad jame buvo 25 butai šeimoms, 17 butų viengungiams, name gyveno kūrikas ir kiemsargis. Buvo bendra skalbykla ir vonios.

Eklektiškos istorizmo stilistikos statinys buvo vienas pirmųjų, nuo kurių pradėjo formuotis prestižinė tarpukario laikinosios sostinės gatvė.

Sovietmečiu pastate buvo įrengti komunaliniai butai. Dabar taip pat gyvena kauniečiai, veikia kelios bendrovės.

Daugiabutį pamažu tvarko

Šio įspūdingo daugiabučio bendrijos pirmininkas Valdas Žukauskas pasakojo, kad name senbuvių beveik nebėra. Kelios šeimos čia įsikūrusios nuo sovietmečio, visi kiti gyventojai apsigyveno prieš 20 metų ar visai neseniai.

Daugelį metų kapitališkai neremontuotas pastatas buvo pradėjęs irti, ypač jam kenkė per kiaurą stogą patekdavusi drėgmė.

„Taip pat iš vienų gyventojų balkono lietaus nuotekos bėgo tiesiog ant namo fasado. Dėl to iš kiemo pusės ant automobilių buvo pradėję kristi fasado tinko gabalai. Laimei, tie savininkai išsikraustė, atsirado nauji supratingesni gyventojai. Dabar daugeliui mūsų išskirtinis pastatas brangus“, – pasakojo kaunietis.

Prieš 2 metus bendrija suremontavo namo stogą. Planuoja parengti projektą pastato fasadui tvarkyti.

„Tokius pastatus prižiūrėti ir tvarkyti sudėtinga, nes paveldo reikalavimai dideli ir griežti. Bet jei jau gyvename istoriniuose pastatuose, turime jais rūpintis“, – įsitikinęs V.Žukauskas.

Rūmus pasistatė kunigas

Pastatai su kolonomis tarpukariu žavėjo ir privačius asmenis.

Vienas įspūdingiausių tokių namų ir dabar stovi Vaižganto gatvėje. 10 numeriu pažymėtame trijų aukštų pastate su, deja, jau modernias lauko duris rėminančiomis kolonomis dabar yra keli butai. Ant namo kabo lentelė, kad čia gyveno kunigas, rašytojas, kelių tarpukario Lietuvos Seimų narys A.Šmulkštys-Paparonis.

Šiame name gyvenanti Evelina pasakojo, kad būtent kunigas tarpukariu ir pasistatė įspūdingą namą. Viename bute gyveno pats, kitus nuomojo. Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas, butuose įsikūrė kiti kauniečiai.

„Namas tikrai labai gražus. Kolonos jam suteikia puošnumo. Bet užsukite į kiemą, ten pamatysite dar įspūdingesnį vaizdą“, – kvietė moteris.

Patekus į erdvų žalią kiemą namo fasadas tiesiog pribloškė. Jį puošia ne tik dar įspūdingesnės barokinio stiliaus kolonos, bet ir virš jų frontone ištinkuotas augalinis ornamentas.

„Teko skaityti, kad namo savininkas planavo, jog gatvė bus nutiesta kaip tik greta šio įspūdingo fasado ir juo būtų grožėjęsi visi praeiviai. Bet vėliau susiklostė taip, kad ji buvo suformuota ten, kur driekiasi ir dabar, – pro kitą namo pusę. Mums, dabartiniams gyventojams, tai patinka, nes butuose, kurių langai atgręžti į kiemą, tylu ir ramu“, – pasakojo kaunietė.

Vyko užsidirbti į JAV

Namo istorija ir kunigo asmenybe domėjosi kaunietis rašytojas Stanislovas Abromavičius. Jis yra aptikęs žinių, kad 1926 metais, būdamas III Seimo nariu, A.Šmulkštys nutarė pasistatyti gyvenamąjį namą.

1927 metų balandį savivaldybė jam skyrė sklypą Žaliakalnyje, ant kalno šlaito. Projekto autorius Povilas Taračkovas sumanė statyti ne paprastą namelį, o didelį 3 aukštų statinį. Statybos techninį projektą prižiūrėjo A.Gordevičius, prisidėjęs prie to, kad Kaune iškiltų ne vienas pastatas su kolonomis.

41 metų kunigas tais pačiais metais išvyko į JAV užsidirbti pinigų namui statyti. Po 4 metų A.Šmulkštys grįžo į Lietuvą. Namas jau buvo pastatytas, bet jį reikėjo įrengti. Darbus teko paskubinti, nes reikėjo ieškoti nuomininkų, kad palengvintų namo išlaikymo naštą.

„Apie namo statybą ir Vaižganto gatvę A.Šmulkštys daug pasakė 1931 metų lapkričio 9 dienos pareiškime, rašytame Kauno miesto burmistrui. Jis tada rašė, kad yra seniausias Vaižganto gatvės gyventojas ir mūrinio namo savininkas. Jo pavyzdžiu pasekė nemažai asmenų ir Vaižganto gatvės kvartalu galėtų didžiuotis visas Kaunas, bet štai pati gatvė negrįsta, visi klampoja per purvą. Kunigas savo lėšomis nutiesė lentas iki Vytauto parko ir prašė pasirūpinti gatve“, – pasakojo S.Abromavičius.

Laukia geresnių laikų

Dabartiniai kunigo rūmų gyventojai taip pat vertina savo pastatą, bet namo fasado remontui lėšų kol kas neturi, ruošiasi restauruoti laiptinę.

„Žinoma, kad prie kiekvieno buto durų ant sienos buvo nutapytos arfos. Jei darbininkai jas aptiks, restauruosime“, – sakė pastate gyvenanti Evelina.

Moteris prisipažino, kad visada atkreipia dėmesį į pastatus su kolonomis. Jai ypač patinka netoliese, Vydūno alėjoje, 3 numeriu pažymėtas namas.

Šis pastatas – taip pat privati kauniečių nuosavybė. Jame įsikūręs Antanas Kalinauskas su šeima.

Vyras pasakojo, kad pastatą 1927 metais pasistatė notaras Povilas Brazaitis.

Žinoma, kad pastato projekto autorius taip pat buvo A.Gordevičius. Sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas.

„Jis buvo paverstas daugiabučiu su viena virtuve ir bendrais patogumais. Dabar jau ne vienus metus čia gyvename mes. Pastatas gražus, bet reikia priežiūros. Antruoju aukštu, kur virš kolonų yra balkonas, nebesinaudojame. Gal pastatą kada nors sutvarkys mūsų vaikai“, – sakė šeimininkas.

Kolonos patinka ir dabar

Žaliakalnyje, kaip ir visame mieste, galima aptikti pastatų su kolonomis, kurie pastatyti jau mūsų laikais. Vienas jų – Perkūno alėjoje esantis privatus namas, kuris anksčiau priklausė krepšininkui Arvydui Saboniui. Beveik 685 kv. m būstas prestižiniame Žaliakalnio rajone pernai buvo įvertintas 730 tūkst. eurų.

1991-aisiais pastatytas namas buvo rekonstruotas 2009 metais. Šios rekonstrukcijos ir interjero autorius – kaunietis architektas Gediminas Jurevičius.

„Šis namas yra postmoderno stiliaus būstas“, – yra sakęs architektas.

Abu laikotarpiai praturtino miesto veidą

Vaidas Petrulis

Architektūrologas

„Kalbėdami apie išskirtinius tarpukario Kauno pastatus dažniau minime XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio modernius, funkcionalius statinius.

Tačiau iki 1930 metų Kaune buvo statoma nemažai klasikinio stiliaus pastatų. Tuo metu architektai rėmėsi klasika – baroku, Renesansu, pastatus statė su šiems stiliams būdingomis kolonomis, gausia puošyba.

Dažniausiai tai buvo reprezentaciniai valstybės pastatai, bet tuo metu kūrę architektai tokius projektus siūlydavo ir privatiems asmenims. XX amžiaus pabaigoje ryškiai pasireiškęs postmodernizmas buvo kultūros fenomenas, reformavęs visas kūrybos sritis, tarp jų ir architektūrą. Jai būdingos istorinės detalės, klasikinės architektūros elementai. Valstybei patiriant politinius, ekonominius, kultūrinius pokyčius iškilę pastatai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau jie neabejotinai Kauno veidą padarė dar margesnį ir įdomesnį.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.