Kompaktiški butai sublokuotuose mažaaukštės statybos namuose į Lietuvą atkeliavo iš Anglijos. Juose nėra bendrų erdvių su kaimynais, daugiau privatumo, lyg gyventum nuosavame name. Įėjimas į butą – tiesiai iš lauko, o pro vitrininius langus atsiveria vaizdas į privatų kiemelį.
Dizainerių teigimu, įrengtas 83 kv. m demonstracinis butas yra tik vieno iš daugybės galimų variantų pavyzdys. Vidiniai laiptai natūraliai atskiria ir izoliuoja erdves, todėl jas galima planuoti kaip tik patinka.
„Visiškai nebūtina pirmame aukšte įrenginėti svetainės ir virtuvės, kaip kad mes pasiūlėme, antrame – miegamųjų ir trečiame – poilsio. Trečiąjį aukštą apskritai galima įsirengti kažkada vėliau, kai paaugs vaikai ar šiaip atsiras poreikis“, – sakė architektas Kęstutis Mikšys.
Buto interjeras, kaip ir visas projektas, sukurtas jaunatviškiems, aktyviems miesto žmonėms, kurie gyvena pagal nūdienos ritmą, nori didesnio privatumo, daugiau įsikūrimo galimybių nei bute, tačiau nenori pernelyg daug laiko skirti aplinkos priežiūrai, kuri neišvengiama gyvenant name. Dizaineriai pasidalino savo vizija ir patarimais, kokiais principais vadovautis įsirengiant butą, kaip namą.
Aplinka ir kaimynai
Butai suprojektuoti pagal šeimos, auginančios ar dar auginsiančios vaikus, poreikius. Juose yra galimybė aiškiai atskirti erdves, viduje turėti daugiau privatumo ir ramybės. Aplinkui bus daug bendraamžių ir bendraminčių, gyvenančių aktyvų gyvenimą, neapsikraunančių daiktais, todėl toks butų dydis jiems yra kaip tik.
Statinių architektūra pati savaime sufleruoja modernų, demokratišką stilių, kur jaukumas kuriamas ne su brangiais ir prabangiais, bet praktiškais ir estetiškais daiktais. Neatsitiktinai dizaineriai interjerui parinko 3 fotografo ir dailininko Algio Kriščiūno „Pop Arto“ paveikslus.
„A. Kriščiūno paveikslai ekspresyvūs, gyvi. Pasirinkome ryškius, norėdami pabrėžti šių namų energiją“, – sakė architektas. Pasak jo, meno kūriniai geriausiai atspindi namų gyventojų pasaulėžiūrą, jų parinkimas labai individualus. Svarbi taisyklė – išlaikyti proporcijas, nepasikabinti pernelyg mažo paveikslo didelėje erdvėje ir pernelyg didelio – mažoje.
Funkcinės zonos
Interjero su vidiniais laiptais kūrimas prasideda nuo funkcinių zonų paskirstymo. Demonstraciniame bute dizaineriai nuėjo klasikiniu keliu – virtuvė ir svetainė pirmame aukšte, tėvų ir vaikų miegamieji antrame. Tačiau jokių griežtų taisyklių nėra. Net ir pirmame aukšte virtuvės zoną galima sukeisti su svetainės, virtuvę perkelti arčiau lango ir išėjimo į terasą, jei tik pagal gyvenimo būdą taip bus patogiau.
Trečias aukštas šiuose butuose apskritai yra lobis. Jo nebūtina įsirengti iš karto – savo namų erdvę galima didinti palaipsniui su naujų poreikių atsiradimu.
„Mes net nekišome prie jo rankų, palikome atvirą vientisą erdvę. Patiesėme kilimą, pastatėme fotelį ir paskyrėme ją šeimos pomėgiams. Tačiau čia taip pat gali būti įrengti atskiri kambariai, vonia, drabužinė. Jei norisi, į viršų galima iškraustyti virtuvę, pirmąjį aukštą paliekant tarkim kad ir SPA zonai, su didžiuliu vonios kambariu, pirtele ir išėjimu tiesiai į lauką“, – pasakojo architektas.
Erdvės pojūtis ir spalvos
Pasak dizainerių, tai, kad siekiant sukurti didesnės erdvės pojūtį reikia naudoti kuo daugiau baltos spalvos, yra mitas. „Rinkome kontrastingas spalvas, nuo baltos iki juodos. Pernelyg balti interjerai prarandą jaukumą ir šilumą. Juodos mūsų interjere taip pat nėra daug, ją naudojome kaip grafišką akcentą, parinkdami juodus jungiklius, baldų rankenėles, kitas detales.
Tik užėjus, erdvės pojūtį suteikia vientisos grindys visame plote. Nei virtuvės zonoje, nei hole nėra plytelių, kurios vizualiai sudalintų erdves. Hole, šalia laiptų įrengta sieninė spinta, joje galės atsirasti skalbyklė, skalbinių dėžė.
Renkantis apšvietimo sprendimus, vadovautasi principu – geras apšvietimas yra tas, kurio nesimato.
