Kopūstų laukas ne vienus metus buvo pamėgta bendruomenės susitikimų ir švenčių vieta. Apleistą teritoriją, kurioje yra dar caro laikais pastatytų karinio miestelio sandėlių likučiai, vietiniai žmonės tvarkė ir puoselėjo nuo 2014 metų.
Pernai savivaldybė šią teritoriją oficialiai patikėjo naudotis šančiškiams. Tačiau šiemet, protestuodami prieš miesto politikų nesiskaitymą su vietos bendruomenės norais, gyventojai atsisakė šioje teritorijoje esančių sandėlių ir grąžino juos savivaldybei.
Ilgai puoselėtas laukas vis dar tvarkingas, bet jame esantys sandėliai vos per mėnesį pavirsto nauju šiukšlynu. Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė sakė, kad patys miesto politikai kauniečius skatina neprižiūrėti savo aplinkos.
Savivaldybės atstovai aiškino nežinantys, ką daryti su Kopūstų lauko pastatais, bet pažadėjo juos prižiūrėti.
Ledainėse laikė kopūstus
Žemuosiuose Šančiuose tarp A.Juozapavičiaus prospekto ir Suomių gatvės yra teritorija, kuri simboliškai vadinama Kopūstų lauku.
Joje plyti pieva, auga seni medžiai ir stovi trys senų sandėlių likučiai. XIX amžiuje Šančiuose įkūrus karinį miestelį šioje vietoje buvo jo daržovių sandėliai. Raudonų plytų ledainėse buvo laikomi ir kopūstai, todėl laukas ir įgavo simbolišką pavadinimą.
Nors Žemųjų Šančių karinio miestelio teritorija yra saugoma paveldo, patys senieji sandėliai neįtraukti į saugotinų objektų sąrašus.
Šią du dešimtmečius apleistą ir šiukšlių pilną teritoriją bei ten esančius senus sandėlius gyventojai tvarkė, prižiūrėjo ir nuo vandalų saugojo dar nuo 2014 metų.
Lauke vykdavo įvairios bendruomenės šventės.
Bendruomenė negavo lėšų
Pernai savivaldybė su Žemųjų Šančių bendruomene pasirašė panaudos sutartį, patvirtindama, kad vietiniai gyventojai oficialiai yra šios vietovės šeimininkai.
Tačiau šių metų liepos pabaigoje šančiškiai kreipėsi į savivaldybę prašydami nutraukti 2018 metais pasirašytą panaudos sutartį ir grąžinti Kopūstų lauke esančius senuosius sandėlius savivaldybei.
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė V.Gelūnienė „Laikinajai sostinei“ sakė, kad prašymą nutraukti panaudos sutartį su savivaldybe valdininkams pateikė, nes itin aiškiai pajuto, kad Kauno savivaldybėje bendruomenės veikla nėra palaikoma.
„Savivaldybės vadovai su bendruomene nekalba jokiais jai aktualiais klausimais, bendravimas su gyventojais apsiriboja vien kontrole, nuobaudomis bei sistemingu neigiamos nuomonės apie Šančių gyventojus formavimu“, – sakė V.Gelūnienė.
Taip pat šiais metais, pasak V.Gelūnienės, savivaldybė beveik visoms miesto bendruomenėms neskyrė jokio finansavimo kultūrinei ir socialinei veiklai vykdyti, todėl tapo neįmanoma geriau visuomenei pritaikyti ir senųjų Kopūstų lauko sandėlių.
„Visos šios aplinkybės ir paskatino bendruomenės apsisprendimą susilaikyti nuo Kopūstų lauko statinių panaudojimo planų ir pasilaikyti juos šviesesniems laikams“, – sakė Žemųjų Šančių bendruomenės vadovė.
Sandėliai tampa sąvartynu
Miesto taryba rugpjūčio pradžioje nutraukė Kopūstų lauko sandėlių panaudos sutartį su Žemųjų Šančių bendruomene.
Nuo sprendimo praėjo tik mėnuo. Kas nuo to laiko pasikeitė vietinės bendruomenės mėgstamoje vietoje?
Pats Kopūstų laukas atrodo vis dar prižiūrėtas – žolė nušienauta, šiukšlių beveik nėra. Bet priėjus prie sandėlių atsiveria bjaurus vaizdas. Viename sandėlyje, sudalintame į kelias erdves, kažkas suvertė daugybę nereikalingų daiktų.
Jei ne liūdnas faktas, būtų galima net pajuokauti, kad šiukšlintojai savo daiktus savotiškai surūšiavo. Vienoje sandėlio patalpoje matyti daugiausia tekstilės gaminių – drabužių, patalynės, kitoje – buitinės technikos, vaikiškas vežimėlis, kėdė. Trečioje paliktos gamtinės atliekos – senos šakos, maišai su lapais.
Kitame sandėlyje kauniečiai labiau mėgsta pavakaroti. Ten mėtosi tušti buteliai, maisto dėžučių likučiai. Netoli šio sandėlio prie lauką supančios tvoros atgabenti ir palikti seni baldai.
Gerų emocijų nebėra
Netoli Kopūstų lauko gyvenanti Rimantė Andrijauskienė sakė, kad aktyvūs gyventojai nuolat rūpinosi šia erdve.
Jie lauke patys pastatė kelis savadarbius suolus, iš savivaldybės pernai išsireikalavo, kad lauke būtų nutiestas naujas keliukas pėstiesiems ir dviratininkams, įrengtas lauko apšvietimas.
„Labai mėgome čia burtis, šventėme įvairias šventes, net atlikome pačių sukurtą operą. Bet po to, kai pasijutome įžeisti miesto politikų, palaikėme V.Gelūnienės idėją atsisakyti lauke esančių pastatų. Nors vieta daugeliui mūsų vis dar brangi, emociškai joje gerai nebesijaučiame.
Akivaizdžiai matomas šiukšles aktyvūs gyventojai surenka, bet kai čia mažiau gyvybės, atsiranda ir tokių, kurie atgabena ir palieka didesnius nereikalingus daiktus“, – kalbėjo Žemųjų Šančių gyventoja.
V.Gelūnienė taip pat apgailestavo, kad daug metų puoselėta vieta vėl pamažu šiukšlinama.
„Bet tai ir yra politikų veiklos pasekmės. Viešosiose erdvėse vyksta gyvenimas. Kai gyventojai neskatinami mylėti, gerbti, prižiūrėti savo aplinkos, ji ima virsti šiukšlynais. Pati savivaldybė, matyt, nesuinteresuota tvarkyti tokių jai nereikšmingų teritorijų“, – kalbėjo V.Gelūnienė.
Nors Kopūstų lauko sandėliai dabar yra savivaldybės žinioje, Žemųjų Šančių gyventojai Kopūstų lauke prie senos tuopos planuoja rengti tradicinę Kalėdų šventę.
V.Gelūnienė sakė, kad vėl imtis prižiūrėti sandėlius bendruomenė ryžtųsi tik tada, jei pasikeistų Kauno politikų požiūris į paprastus kauniečius.
Pastatų likimas dar nėra aiškus
Donatas Valiukas, Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas
„Kopūstų lauko statiniai perimti miesto žinion prieš mėnesį. Apie šios teritorijos ir joje esančių pastatų panaudojimą tariamasi su paveldosaugos specialistais, ateitis kol kas dar neaiški. Teritorijos priežiūra rūpinsis savivaldybė.“
