Bendrovės „Hanner“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius atsakymą, kodėl NT rinka vis dar išgyvena pakilimą, turi: NT rinkos augimą labiausiai skatina sparčiau nei NT kainos augantys atlyginimai.
Kainų kilimą lėmė kelios priežastys
Skaičiuojama, jog per ketverius metus būstas pabrango 20 proc. Tam įtakos turėjo tai, jog vis daugiau pirkėjų renkasi būstą centrinėje, nebe periferinėje, sostinės dalyje. Daugėja ir įsigyjančiųjų būstą su visa apdaila, kas turi įtakos statistiniam būsto kainų didėjimui.
Skaičiuojama, jog statistinė vilniečių šeima, gaunanti vidutinį atlyginimą, šiuo metu gali įsigyti 50 kv. m ploto būstą, kurio kv. m kaina siekia maždaug 3000 eurų.
Būstą nuomai investuotojai paprastai perka be paskolos. Pavyzdžiui, „Hanner“ projektuose iki 40 proc. pirkėjų būstą įsigyja nuosavomis lėšomis.
Būsto rinkos augimą skatina ir vis dar palyginti žemos palūkanos – 2,4 proc. Jos auga, ir tai bendrovės vadovo žodžiais, ateityje gali tapti grėsme.
Viena reikšmingiausių būsto rinkos augimo priežasčių – augantis gyventojų skaičius sostinėje. Pavyzdžiui, Rygoje, per septynerius metus praradusioje nemažą dalį gyventojų, neigiama įtaka NT rinkai itin jaučiama.
Šiais metais, pastebi specialistas, perteklinės būstų pasiūlos nėra, likvidumas išlieka aukštas, visus būstus pirkėjai galėtų išpirkti per devynis mėnesius. Maždaug 1000 jų tik tinklapiuose, dar nepradėti statyti, 2000 pradėti statyti, daugiau nei tūkstantis pastatyti.
Rinką balansuoja ir vystytojų konkurencija. 10 didžiausių žaidėjų dalijasi maždaug 50 proc. NT rinkos.
Ar NT kainos dar augs? Lietuvos banko metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje A. Laurinavičius pabrėžė, jog bent kol kas NT rinka subalansuota, didesnių pokyčių būti neturėtų.
Skaičiai netikėti net vystytojams
Bendrovės „Eika“ Plėtros departamento direktorius Martynas Žibūda komentavo, jog šįmet būstų sostinėje bus parduota rekordiškai daug – daugiau nei 5000. Tokių skaičių prieš metus niekas neprognozavo.
Per mėnesį šiuo metu parduodama apie 500 butų. Ar vystytojai buvo pasiruošę? Anot M. Žibūdos šįemt taip, tačiau jei kitąmet skaičiai bus tokie patys, vystytojai nebespės projektuoti ir statyti naujų būstų. Šiuo metu 1 iš 5 butų pastatyta realiai, visi kiti pardavimai vysta biure, rodant, kaip ateityje atrodys būstas.
Nominaliai kainos dar nėra pavijusios prieškrizinių. Kainos, anot M. Žibūdos, auga 6–7 proc. per metus. Daugiausia parduodama vidutinės klasės būstų, 10 proc. prestižinės.
Pirkėjų kategorijos kelios
Kas būstus perka? Anot specialisto, įvertinus „Eikos“ sandorius, maždaug pusantro tūkstančio, galima spręsti bent apie dalį šiandienos NT pirkėjų. Vieniši asmenys, poros, šeimos su vaikais, investuotojai, turintys santaupų, taip pat vaikai, perkantys būstus tėvams, arba tėvai, vaikams, įmonės, įsigyjančios būstą veiklai – šie pirkėjai „Eikoje“ šįmet įsigijo būstus. Dominuojanti kategorija – investuotojai, mažėja pavienių asmenų, perkančių būstą.
Investuotojai ir šeimos vis dažniau įsigyja brangesnį būstą. Vaikai tėvams perka ekonominį, tėvai vaikams, priešingai, brangų būstą. Pasitaiko, jog būstai perkami ir dvylikamečiams.
Vis dažniau, kone pusė pirkėjų, nė nesikreipia į banką, perka būstą savo lėšomis. Investuotojų šiuo metu iki 80 proc. būstus įsigyja savo lėšomis. Pinigus žmonės noriai investuoja tik į prestižinius arba vidutinės klasės būstus, priešinga situacija buvo prieš krizę. Tokiu būdu jie stengiasi apsaugoti savo pinigus, grąža iš nuomos jiems nėra tokia svarbi.
Investuotojai perka mažiausio ploto butus, šeimos didesnius. Sandorio sumos, šeimoms įsigyjant būstus, viršija 110 tūkst. eurų. 3 proc. būstų įsigyja užsieniečiai, nemaža dalis ne sostinės gyventojai. Ne vilniečiai dažniausiai perka ekonominės klasės būstus. Užsieniečiai įsigyja įvairios klasės butų.
Statistinius investuotojus M. Žibūda apibūdino kaip 46 metų vyrus, nors apskritai būstus vyrai ir moterys bent „Eikoje“ įsigyja praktiškai lygiomis dalimis. Kone populiariausias investuotojų segmentas – trisdešimtmečiai, kurie atsineša 82 tūkst. eurų, padeda ant stalo, ir perka 1 kambario, 40 kv. m ploto butus.
72 proc. vienišių perka dviejų kambarių butus. Poros paprastai įsigyja trijų kambarių butus, kainuojančius maždaug 94 tūkst. eurų.
Sostinę vejasi kiti didmiesčiai
Banko „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato komentavo, jog Lietuvoje šiuo metu būsto įperkamumas pasiekęs istorines aukštumas, ypač Kaune ir Klaipėdoje. Manoma, jog paklausa naujoms statyboms galėtų būti netgi didesnė.
Sostinėje dalis pirkėjų dairosi ir į butus, statytus iki 1999 metų. Čia, priešingai nei kituose miestuose, daugiausia gyventojų prašo maksimalios galimos paskolos sumos.
Būsto gyventojai dairosi ir finansavimo jam kreipiasi kitaip: dauguma paraiškas paskolai gauti pateikia internetu.
Kalbant apie paskolų rinkos prognozes, Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, būsto paklausa išliks aukšta, būsto finansavimo poreikis auga ir kituose miestuose, kur nauji būstai tiesiog išgraibstomi.
Ar būsto rinka NT vystytojams įdomi tik didmiesčiuose? „Hanner“ generalinis direktorius A. Laurinavičius teigė, jog dėl rinkos dydžio investuoja tik sostinėje. „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda taip pat pritarė, jog Kaune įgyvendina co-liwingo projektą, tačiau daugiau projektų neplanuoja, visas dėmesys nukreiptas į Vilnių. Kodėl? Statybų savikaina ta pati, sklypų kainos panašios, tačiau uždarbis gerokai mažesnis.
„Realdatos“ vadovas Arnoldas Antanavičius komentavo, jog NT rinkos augimą lemia ne didesni atlyginimai, o tai, jog gyventojai ima vis didesnes paskolas, bent jau sostinėje būstus perka centre, o ne užmiestyje, sukandę dantis moka didesnes paskolas, tačiau išvengia taksisto darbo, vežiojant vaikus į mokyklas ar būrelius.
