Valdantieji sako, jog tai judėjimas link visuotino NT mokesčio. Ekspertai tikina, jog mokesčio procentas per didelis – 0,5 proc. Jei vieną dieną jis bus perkeltas visiems, tai tie, kurių būstas nėra brangesnis nei 150 tūkst. eurų, prabudę vieną sausio pirmosios rytą turės 750 eurų NT mokesčio naštą.
Kaip šį NT mokestį vertina politikai ir ekspertai? Kokių ir vėl sau palankių spragų pasidarė valstiečiai? Kaip šis mokestis paveiks NT rinką – ar brangs būstai, nuoma?
Prognozės nekokios
Keturių vaikų tėvas Vytautas daugiau nei 10 metų dirba NT brokeriu. Vytautas sako, kad didelės šeimos dažniausiai turi didelius, brangesnius būstus. Jo šeima – ne išimtis. Jis su nerimu laukia kitų metų, nes jų šeimos būstas yra 144 kvadratinių metrų dydžio, šeima turi ir antrą butą prie jūros, kur atostogauja.
Vytautas neslepia pasipiktinimo dėl naujojo mokesčio. Sako, tegu valdžia geriau nesirūpina vaikais, nes jų rūpestis virsta naujais mokesčiais.
„Tai sumažins apyvartą, perkamumą, nes daug žmonių perka NT kaip ilgalaikę investiciją. Norint gauti pasyvias pajamas, nuomai perka ir ne vieną būstą. Žmonės uždirba kažkur tai pinigus, investuoja ne į banką, ne į sąskaitą, kur minusinės palūkanos, o į NT, kur gali išnuomoti ir prisidurti prie algos, prie pensijos. Tokie mokesčiai tik padidina nuomos kainas, tuoj pat visi studentai gaus per kišenę“, – teigė „Vilniaus turtas“ brokeris Vytautas Ūsas.
NT mokestis mūsų šalyje egzistuoja nemažai metų, anksčiau buvo apmokestinami tik komercinę veiklą vykdantys pastatai.
Prieš keletą metų apmokestintas tapo ir gyventojams priklausantis nekomercinis turtas. Mokėti nekilnojamojo turto mokestį turėjo brangesnio nei 220 tūkst. eurų turto savininkai. Jeigu turtas priklauso šeimai, tuomet apmokestinamas buvo brangesnis nei 440 tūkst. eurų būstas.
Kaip sako Seimo narė Vida Ačienė, priėmus šias pataisas, buvo skaičiuota, kad mokestį mokės apie 5 tūkst. gyventojų. Beje, jie turėjo susimokėti už būstą iki šio mėnesio 15 dienos. Mokesčių inspekcija dar neturi duomenų, kokia pinigų suma surinkta. Planuota surinkti daugiau nei 2,5 mln. eurų.
„Su šiuo biudžetu buvo teikiamas pakeitimas, jį teikė Vyriausybė. 220 tūkst. aukšta riba, sumažino iki 100 tūkst. vertės apmokestinamą bazę. Žinoma, vėl sukėlė nemažas aistras ir mes Biudžeto komitete tam nepritarėm.
Vien dėl drastiško pasikeitimo nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojams galėjo būti šokas. Tada gimė pasiūlymas, mes pritarėm ir šiai dienai yra priimta, kad neapmokestinamoji vertė yra 150 tūkst. Jeigu yra 3 vaikai arba vaikas neįgalus, kartelė dar aukštesnė“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto narė V.Ačienė.
Argumentuojant tuo, kad tai viso labo pataisos jau esamo NT mokesčio įstatymo, mokestis bus pradėtas skaičiuoti jau nuo kitų metų sausio 1 d. Jei jūsų būsto vertė didesnė nei 150 tūkst. eurų, mokėsite 0,5 proc. mokestį nuo skirtumo esančio virš neapmokestinamų 150 tūkst. eurų.
Žeria kritiką
Prieš šį mokestį balsavęs Mykolas Majauskas sako, kad labiausiai nukentės vieniši asmenys, išsiskyrę sutuoktiniai, kuriems, tikėtina, liks ne tik paskola, bet ir teks mokėti didesnį mokestį nuo vieno žmogaus.
„Šitas įstatymas, mokestis buvo pradėtas kaip prabangos mokestis. Gerėjant gyvenimo kokybei kažkodėl mes prabangos kartelę ne keliam, o leidžiam. Daugiau žmonių vadinam turtuoliais, gyvenančiais prabangiai. Statistika ir padėtis rodo, kad didelė dalis žmonių, ypač vienišų, tikrai negyvena prabangoje, nors ir turi turto.
Turtas nėra tolygu pajamos, tuo tarpu patys turtingiausi galės šio mokesčio nesunkiai išvengti perregistruodami nekilnojamąjį turtą nuo asmeninės nuosavybės ant įmonės. Jau tada mokės savivaldybės mokestį, kuris bus reikšmingai mažesnis negu kad nustatytas šitas“, – teigė M.Majauskas.
M.Majauskas įsitikinęs, kad mokančiųjų šį mokestį gali būti trigubai daugiau nei dabar prognozuojama. Vien dėl to, kad kitąmet vyks kas penkerius metus atliekamas visuotinis NT vertinimas.
Kritikos NT mokesčiui negaili ir kitas Seimo narys Simonas Gentvilas.
„NT mokestis paprastai visame pasaulyje yra išskirtinai savivaldybių mokestis. Savivaldybės nustato dydžius, laiptelius ir panašiai. Kažkodėl šitas, taip vadinamas prabangos fizinių asmenų mokestis, eis į valstybės biudžetą“, – teigė S.Gentvilas.
„Kalbant apie NT mokesčių pasiūlymą, yra du labai svarbūs aspektai. Kam tas mokestis yra panaudojamas ir geriausia užsienio praktika, kad jis turi patekti į savivaldybių biudžetus, o ne į bendrą katilą. Už tas lėšas turi būti tvarkoma infrastruktūra miesto, netgi kiek įmanoma skaidrinant tą procesą, nes miestuose labai trūksta sporto ir kitokios infrastruktūros“, – teigė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ūkininkai ir vėl gavo lengvatų
Ekspertai, kurie pasisako už visuotinį NT mokestį, dabartinį smarkiai kritikuoja. Visuotinis reiškia, kad mokestį moka visų pastatų – ir vykdančių komercinę veiklą, ir nevykdančių – savininkai.
Šių metų įstatymo pataisose nurodyta net 20 išimčių, kas atleidžiamas nuo šio mokesčio. Pasirodo, ne tik ūkininkai, bet ir kitokią ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, pavyzdžiui, teikiantys ritualines paslaugas.
„Man nepatiko, kad juridiniams asmenims paliekama viena išimtis – žemės ūkio turtui. Ir sakoma, kad žemės ūkyje NT yra instrumentas gaminti produkciją. Bet tai netiesa, nes spaustuvės irgi negali veikti po atviru stogu.
Pastatas privalo būti, bet spaustuvės už tą pastatą moka, o žemės ūkis pasilikęs sau lengvatą. Ir dažnai šitą mokestį vadina ir finansų ministro Viliaus Šapokos lūpomis, ir Valiaus Ąžuolo lūpomis kaip neišvengiamybę, neišvengiamas mokestis, čia būtinai jo reikia Lietuvai. Bet kai pasižiūri, tai žemės ūkis pilnai jo išvengia.
Man atrodo, tai nėra teisinga, kai baksnojama į kitus, o patys pasilikę sau landas“, – teigė S.Gentvilas.
„ NT mokestį iš principo turėtų mokėti visi, kurie naudojasi aplinkine infrastruktūra. Tame tarpe valstybių ir savivaldybių įstaigos, jų pastatai turėtų būti apmokestinami NT mokesčiu. Kadangi dabar valstybės ir savivaldybės įmonės nemoka, yra atleistos – tai yra išlyga NT mokesčio įstatyme, jos nėra motyvuotos taupyti šitoje vietoje.
Jeigu jos būtų priverstos taupyti, galėtų turėti prievolę įsivertinti – mes mokame daug NT mokesčio, gal mums reikia atsisakyti NT turto, už kurį mes daug mokame“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Pasak ekonomisto, atsiradusios išimtys sudaro prielaidas bandyti mokesčio išvengti.
„Tas mokestis neturi turėti jokių išimčių. Jeigu atsiranda išimtys, atsiranda būdai ir schemos, kaip to mokesčio išvengti ir tas mokestis praranda prasmę. Jeigu kažkokiam žmogui sunku sumokėti tą mokestį, jis turi kreiptis atitinkamai pagalbos dėl bendrai mažų jo pajamų. Yra dabar vaiko pinigai, pensijos keliamos ir kiti dalykai. To nereikėtų painioti. NT mokestis neturėtų atlikti socialinės funkcijos“, – teigė Ž.Mauricas.
NT analitikas Tomas Kvainickas sako, kad NT mokestis užgrius tuos, kurie turi senesnės statybos, didelės kvadratūros būstus. Jis dabartinėse mokesčio įstatymo pataisose įžiūrėjo didžiausią galimą grėsmę – kad 1,5 proc. mokestis, kuris dabar užkraunamas ant neva turtingųjų, mažinant kartelę, nuo kurios mokamas mokestis, vieną dieną gali virsti visų mokesčiu.
„Grindų mažinimas, kartelės nuleidimas rodo, kad po truputėlį einama link visuotinio NT mokesčio. Tačiau truputėlį neramina tai, kad išlaikomas pakankamai aukštas mokesčio tarifas ir jeigu mažinsime kartelę, su laiku šiam mokesčiui tapus visuotiniam, jis taps iš tikrųjų reikšmingas. Jei dabar turim 150 tūkst. neapmokestinamo turto, tai jį apmokestinus 0,5 proc. tarifu, bus 750 eurų per metus, tai jau reikšminga suma“, – teigė „InReal“ grupės NT analitikas T.Kvainickas.
Kitais metais naujos statybos būstus perkantieji gales nesunkiai pasiskaičiuoti, ar jiems reikės mokėti NT mokestį. Tačiau kai įvyks visuotinis NT vertinimas, įsigyto būsto kaina gali pasikeisti.
Jei nauja valdžia, kurią rinksime rudenį, nepadarys šio įstatymo korekcijų – atiduoti surinktus mokesčius savivaldybėms; sumažinti mokesčio sumą; išbraukti iš įstatymo nežinia už ką nusipelniusius mokesčio nemokėti – tuomet ir vėl mūsų kiekvienų metų sausio 1 d. lauks staigmena – netikėtas ir nelauktas NT mokestis.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
