Darbų nestabdė, bet tai nepadėjo
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas neabejoja – Vyriausybės paskelbtos planuojamos investicijos į statybos ir infrastruktūros projektus yra teisinga kryptis krizės padariniams švelninti, sumos solidžios, o užmojai skamba tikrai patraukliai.
„Ne mažiau svarbu ir operatyvus šių sprendimų įgyvendinimas, nes dažnu atveju įvairūs procesai ilgam laikui įsisuka į biurokratinius tinklus, o šiandien laikas yra lemtingas. Pastaruoju metu iš kai kurių sektorių profesijų atstovų girdime garsiai keliamus klausimus, kodėl valstybės lėšos šiandien skiriamos statybos projektams, tačiau turime suvokti, kad būtent statybų pramonė gali padėti išgelbėti Lietuvą nuo didelių praradimų, gerokai sumažinti patiriamą žalą ekonomikai bei išlaikyti iš biudžeto pajamų egzistuojančias valstybines struktūras“, – komentavo D.Gedvilas.
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien, anot pašnekovo, po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12 proc., kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis rodiklis net trečdaliu mažesnis – 8 proc.
Nekilnojamojo turto vystytojai jau pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir sumokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybos projektų įgyvendinimo.
Dėl šių priežasčių statybos įmonės mažina veiklos kaštus ir nuo sustabdytų projektų statinių nuima pastolius bei klojinius, atsisako buitinių namelių bei kranų nuomos, o 65 proc. statybos bendrovių išleido savo darbuotojus į prastovas ir šiemet prognozuoja 30 proc. nuosmukį.
Leidimų statyboms – gerokai mažiau
Mažėjančias statybos darbų apimtis rinkoje liudija ir statistika apie išduotų statybos leidimų skaičių „Infostatybos“ sistemoje. Pagal šį rodiklį statybų rinkoje – tikra žiema, nes užregistruojama tiek pranešimų apie statybos darbų pradžią, kiek ir šalčiausiu metų laiku, kuomet dėl sezono statybos stovi vietoje.
Žiemos metu statybas dažniausiai pradeda tik labai nedidelė dalis užsakovų – per dieną registruojama maždaug 20–25 pranešimai apie naujų darbų pradžią. Tačiau dabar tokie skaičius matyti jau per turėjusį prasidėti tikrą statybos darbų įkarštį.
Europos statybos pramonės federacija 28 valstybėse atliko statybų sektoriaus dalyvių apklausą. Jos rezultatai atskleidė, jog didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės. O, pavyzdžiui, tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija ketina investuoti į statybos projektus ir didinti jų apimtis, todėl jų ekonominės prognozės gerokai optimistiškesnės. Kodėl?
Anot D. Gedvilo, visų pirma, šiose valstybėse bus skiriami dideli finansiniai resursai miestų ir rajonų infrastruktūrai, jos tobulinimui ir gerinimui. Visų antra, jos taip pat spartins pastatų renovaciją ir energinio efektyvumo didinimą, skatins žaliąją energetiką ir atsinaujinančių išteklių naudojimą skatinančius projektus, investuos į lietaus vandens nuotekų surinkimo sistemas ir decentralizuotą energijos gamybą.
Kokių projektų reikia Lietuvai
„Statybininkams reikia ne pašalpų ar subsidijų, o galimybės užsidirbti, todėl valstybė turėtų tapti ne tik rėmėju, bet ir pirkėįu. Norėdami kuo greičiau atsitiesti po krizės, pinigus turime ne tik dalinti, bet ir įdarbinti. Tuomet naudą pajusime visi – tiek valstybė, tiek verslas, tiek visuomenė“, – komentavo Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas.
Kokius projektus būtų galima įgyvendinti ? Daugybė tiltų, viadukų, elektros stulpų galėtų būti atnaujinami, remontuojant metalo konstrukcijas. Didelė dalis žemės sklypų miestų teritorijose užimta ir nenaudojama dėl apsauginių elektrosaugos reikalavimų. Jeigu orinės elektros linijos būtų pakeistos požeminių kabelių jungtimis, didelė žemės plotų dalis atsilaisvintų, atsirastų tvarumas tiekiant elektrą.
Sukauptas didelis darbų, susijusių su aplinkotvarka, automobilių stovėjimo sistemomis, miestų kiemų infrastruktūros sutvarkymu (pavyzdžiui, miestų šiluminių trasų remontas, vandentiekio ir kanalizavimo sistemų remontas, lietaus kanalizavimo sistemų įrengimas ir remontas), rezervas.
Visuomenė prisimena rezonansinius atvejus, kai žiemos metu dėl krentančių varveklių buvo sužaloti praeiviai. Visuomeninių statinių lietaus sistemos taip pat reikalauja dėmesio ir investicijų.
Pagal galiojančius teisės aktus pastatų savininkai turi kiekvienais metais atlikti savo statinių apžiūrą, dažniausiai surašoma daug visokių trūkumų, reikalaujančių remonto darbų. Didelė dalis darbų galėtų būti atliekama būtent šiuo metu. Šiuo atveju reikėtų didesnio savivaldybių įsitraukimo.
Šiuo metu būtų galima inicijuoti daugiau projektavimo darbų, nes kitais metais krizė gali tęstis, o paruošti projektai gali gelbėti ne tik statybų sektorių, bet ir valstybės darbo rinką nuo bedarbystės.
