Nors ir pažadėjo, ministras nei derino su tais, kuriuos jis palies, nei vėliau priėmė jų kritiką.
Ir štai – neva patobulintą Daugiabučių valdymo įstatymą jau vėl kėsinamasi teikti Seimui.
Nors tokiam „patobulinimui“ priešinasi daugiabučių savininkų bendrijos, administratoriai, gyventojai, Savivaldybių asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija.
„Man atrodo, jog jie tiesiog tyčiojasi iš bendrijų ir gyventojų, nes deklaruodami, kad atsižvelgė į pastabas, ir pristatę naują projektą valdininkai paprasčiausiai sako netiesą.
Palyginęs senąjį, visuomenės sukritikuotą įstatymo projektą su nauju jokių esminių pokyčių, išskyrus kelias smulkmenas, nematau“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas.
Projektas dvelkia korupcija
Kas vis dėlto bus, jei naujas įstatymas bus priimtas?
Nyks bendrijos, nes joks blaivaus proto pirmininkas nenorės asmeniniu turtu atsakyti už remonto darbus, kaip dabar numatoma AM parengtame projekte.
Įsivaizduokite: pirmininkas užsako kiauro stogo tvarkymo darbus, sumoka pinigus rangovui, o namo gyventojas atsisako tvirtinti sąmatą.
Pagal naująjį įstatymą, visas išlaidas padengia bendrijos pirmininkas.
„Aišku, kad atsiras tokių gudruolių, kurie specialiai netvirtins sąmatų. Juk kam mokėti pinigus, jei viską gali apmokėti pirmininkas iš savo kišenės“, – prognozavo A.Iškauskas.
Ir tai – tiktai vienas pavydžių, kaip AM tarnautojai kurpia įstatymus.
Juk ne veltui net 60 darbo grupių narių, diskutavę apie šį įstatymą, atsisakė tęsti derybas su ministerijos valdininkais.
„Tai buvo ne dialogas, o trijų tarnautojų diktatas. Dar liūdniau, kai ta pati valdininkų trijulė darbo grupės metu sugeba išprašyti iš salės Nepriklausomybės Akto signatarą, žmogaus teisių gynėjų atstovą, nes jo nuomonė neatitiko valdininkų pozicijos“, – pasakojo teisininkas.
Nori valdyti svetimą turtą
„Valdininkai deklaruoja, kad jie kuria skaidrų įstatymą, o mes manome, kad korupcinį ir galbūt pritaikytą nedideliam kažkieno interesų ratui“, – įžvalga pasidalijo A.Iškauskas.
Jam pritarė ir Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro (LDGTGC) prezidentas Giedrius Komka. Jo nuomone, naujos taisyklės leistų rinkoje atsirasti bendrovei, kuriai bus palankūs savivaldybių valdininkai, tad ji iš kitų įmonių ar bendrijų valdymą bei administravimą perims į savo rankas.
LDGTGC prezidentą stebino tai, kad šis įstatymas rengiamas tarsi slaptai nuo suinteresuotų grupių – bendrijų, administratorių, vartotojų organizacijų.
„Dar vykstant diskusijoms dėl 2019 metais pateikto projekto vienas įstatymo teikėjų Seimo narys Lauras Stacevičius pareiškė, kad ruošiamas antras šio įstatymo variantas – tas, apie kurį mes kalbame šiandien.
Dar gražiau tai, jog yra informacijos, kad rengiamas trečias variantas, kuris pasirodys rudenį“, – žiniomis pasidalijo G.Komka.
Kuri siūlomo projekto nuostata ydingiausia? „Jų daug. Paskutinis įstatymo variantas yra tik su minimaliais pakeitimais, palyginti su ankstesniu.
Matau tik kainų šuolį – tai atsilieps kiekvienam gyventojui, kurio turtą prižiūri bendrijos ar administratorius.
Gyventojai praras teisę rinktis, kas administruos ir prižiūrės jų turtą – tai spręs savivaldybės tarnautojai“, – sakė G.Komka.
„Tai tiesiog atims iš butų savininkų teisę prižiūrėti savo asmeninį turtą. Nei ministerija, nei kitos valstybinės įstaigos neteikia jokių papildomų lėšų pastatams išlaikyti.
Tai mūsų, butų savininkų, lėšos ir tik mes galime spręsti, kaip ir kur jas panaudoti“, – kalbėjo Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.
Net Konstitucija palieka teisę butų savininkams patiems spręsti savo pastatų problemas, kaupti lėšas, o juk daugiabučiai nėra valstybinis turtas.
Tačiau valdininkai siekia nurodinėti, kaip tą turtą jie privalo valdyti.
Penkių Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkas Vytautas Eigirdas buvo dar griežtesnis: „Jie nori mus paversti vergais savo šalyje. Nori sunaikinti gerai dirbančias bendrijas ir visą šalies butų ūkį.“
Prieš – verslas ir savivalda
Savo pastabas dėl skandalu virtusio įstatymo projekto Aplinkos ministerijai jau pateikė ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) – paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, tarp kurios atstovaujamų sričių yra ir pastatų priežiūros sektorius.
Pasak konfederacijos atstovų, toks įstatymas didintų korupcijos riziką, nepagrįstai ribotų daugiabučių valdytojų veiklą ir neigiamai veiktų konkurenciją, verslo aplinką bei investicinį klimatą.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, jog pastabos dėl pirminės įstatymo versijos, 2019 m. registruotos Seimo narių L.Stacevičiaus ir K.Mažeikos vardu, jau ne kartą buvo išsakytos, įvardyti projekto trūkumai, tad konfederacija laikosi pozicijos, kad jis neturėtų būti toliau svarstomas ir tobulinimas.
Yra keli esminiai argumentai, kodėl Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektui nepritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
„Pirmiausia neaišku, kodėl išvis siūloma iš pagrindų keisti dabartinį teisinį reglamentavimą. Įstatymo rengėjai esamos būklės neanalizuoja, o norimų išspręsti konkrečių problemų neįvardija.
Visų trijų daugiabučių namų valdymo formų reglamentavimas viename įstatyme sukelia daug painiavos ir yra sunkiai suprantamas“, – teigė LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Anot jo, kitas svarbus dalykas – administracinė ir finansinė našta, kuri, nustatant papildomas procedūras ir funkcijas daugiabučių namų valdytojų skyrimo ir jų veiklos priežiūros bei kontrolės srityse, būtų didinama savivaldybėms.
Gyventojams administravimo paslauga gali brangti, nes ketinama nustatyti nemažai papildomų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo reikalavimų.
Valdyba arba pirmininkas
Pagal dabartinę tvarką, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti savininkai gali steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti administratorių.
Jei nepasirenkamas nė vienas iš šių variantų, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.
Pagal valdančiųjų siūlomą projektą, būtų paliekama arba valdyba, arba pirmininkas.
Visuotinis gyventojų susirinkimas, kuris dabar šaukiamas vieną kartą per metus, turėtų būtų rengiamas keturis ar penkis kartus ir gyventojai kas kartą turėtų patvirtinti parengtas ataskaitas, kaip naudojamos ir planuojamos panaudoti jų lėšos.
Jei nepavyktų sušaukti susirinkimų ir gyventojams nebūtų pateikta ataskaita arba jie jos nepatvirtintų, tai būtų traktuojama kaip šiurkštus pažeidimas.
Trijų tokių pažeidimų užtektų iš bendrijos ar administratoriaus atimti licenciją.
Remonto darbus reikėtų pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją.
Taip pat siūloma, kad bendrija galėtų būti tik iš vieno namo.
Ministrui kritika – „nieko stebėtino“
Kęstutis Mažeika
Aplinkos ministras
„Šiuo metu ministerijos parengtas projektas yra paskelbtas derinti su visuomene, institucijomis – dar visą šią savaitę laukiama pasiūlymų ir jie bus svarstomi.
Projektas teikiamas standartine tvarka: pirma keliaus į Vyriausybę svarstyti, o tik pritarus bus registruotas Seime. Taip išlaikomos visos teisėkūros procedūros. O kad girdėti kai kurių atstovų, kurie suinteresuoti, jog atgyvenusi ir neskaidri sistema liktų nepakitusi, – tai nieko stebėtino.“
