Pirmosiomis karantino savaitėmis, anot Turto banko atstovo Tomo Bagdono, iš tiesų stabtelėjimas buvo – aukcionų rezultatyvumas nukrito iki kas dešimto įvykusio aukciono. Neaiški situacija stabdė žmones nuo didesnių investicijų į nekilnojamąjį turtą, tačiau jau gegužės viduryje dalyvių ir įvykusių aukcionų skaičius sugrįžo į ikikarantininį lygį.
Kas pasikeitė – tai perkamo turto struktūra – per tris mėnesius užfiksuotas tik vienas stambesnis sandoris, didžioji dalis turto buvo iki 10 tūkst. eurų vertės – tokių sandorių buvo daugiau nei pusė iš 84 karantino laikotarpiu parduotų objektų. Palyginimui pernai per tą patį laikotarpį buvo parduodat dešimt objektų, kurių kiekvieno kaina viršijo 100 tūkst. eurų.
„Manome, kad tokį pasikeitusį elgesį lėmė atsargesnis ateities perspektyvų vertinimas, todėl investuojama savo lėšomis, pirkinių nedengiant skolintomis lėšomis. Bet, kaip rodo duomenys, poreikis nekilnojamajam turtui niekur nedingo“, – komentavo T.Bagdonas.
Pastebima ir tai, kad aktyviai domimasi nekilnojamuoju turtu kurortinėse vietose, tokiose kaip Palanga, Birštonas, Druskininkai, Anykščiai ir kt. Specialistai spėja, kad gyventojai ir investuotojai nuogąstauja dėl antrosios viruso bangos, tad rūpinasi antruoju būstu arba mano, kad išaugs poreikis atostogauti Lietuvoje.
Brangiausias karantino metu parduoto NT penketukas – administracinė patalpa Blindžių g. 24 A, Vilniuje, parduoda už 2,86 mln. eurų, buitinės patalpos su priklausiniais Ukmergėje – 120 tūkst. eurų, 60,98 kv. m ploto butas Medžiotojų g. Palangoje – 76 tūkst. eurų, 2 kambarių butas, kurio bendras plotas 53,28 kv. m, Šaulių g., Klaipėdoje – 72 tūkst. eurų ir 2 kambarių 50,80 kv. m ploto butas Tverečiaus g. Vilniuje – 71 tūkst. eurų.
