„Kam reikalingas poilsiui skirtas brangus nekilnojamasis turtas visuomet saulėtoje Viduržemio jūros pakrantėje, jei man darosi sudėtinga ten nuvykti?“ – tokius Palangoje antrojo būsto ieškančių pirkėjų argumentus neretai girdi nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai.
Šį pavasarį kilusi situacija, kai ilgą laiką tarp Europos šalių nebuvo jokio susisiekimo, žmones visiškai kitaip privertė vertinti nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje, kur atvažiuoti galima bet kada.
Būsto pirkėjai pakeitė planus
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Palanga“ ekspertas Ignas Tiškus pasakojo turėjęs klientų, kurie šį pavasarį jau planavo pirkti antrąjį būstą Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje, Marbeljos kurorte ar Viduržemio jūros pakrantėje Prancūzijoje.
Tačiau visoje Europoje paskelbus karantiną jie net negalėjo nuvykti apžiūrėti internete išsirinkto būsto. Suvokę, kad ateityje tokia situacija gali pasikartoti bet kada, jie nusprendė investuoti Palangoje.
Padidėjusiai nuosavo būsto paklausai Lietuvos pajūryje įtaką darė ir tai, kad per karantiną uždarius viešbučius ir uždraudus trumpalaikę nuomą atvykti į kurortą galėjo tik čia turintys nekilnojamąjį turtą.
„Capital Palanga“ atstovas pažymėjo dar vieną priežastį, kuri padidino nekilnojamojo turto pajūryje vertę, – pandemijos metu antrasis būstas pajūryje skirtas ne tik poilsiui, bet jau vertinamas ir kaip galimybė ilgesniam laikui pabėgti nuo užkrato į saugesnę aplinką ir dirbti nuotoliniu būdu.
Pastaruoju metu poilsiauti tinkamos vietos Lietuvoje visoje Europoje populiarėja ir dėl besikeičiančio klimato.
Dar prieš koronaviruso pandemiją Palangoje buvo pastebėtas poilsiautojų srauto iš Vokietijos, Anglijos ir net Ispanijos didėjimas.
Vakarų Europos gyventojų pamėgtuose Viduržemio jūros kurortuose vasaros sezono metu tampa nepakeliamai karšta, todėl jų žvilgsniai vis labiau krypsta į vėsesnį klimatą išlaikančią Baltijos jūros pakrantę.
Juo labiau kad jau kelerius metus Lietuvoje poilsiauti tinkamas vasaros sezonas prasideda gegužę, o prasitęsia labai šiltu rugsėju.
Keičiasi Šventosios veidas
I.Tiškaus teigimu, po 6–8 metų pertraukos mūsų pajūryje šią vasarą buvę priversti poilsiauti Lietuvos gyventojai liko sužavėti Palangoje ir Šventojoje įvykusių infrastruktūros pokyčių. Per tą laiką kurorte buvo pastatyti nauji pramogų objektai, sutvarkytos gatvės, išpuošti skverai.
Pastaruoju metu ypač pasikeitė Šventoji – įgavo daugiau civilizuotos gyvenvietės bruožų: miestelio centras pasipuošė modernia aikšte su fontanu, nutiestos naujos gatvės, atsirado pėsčiųjų alėja, pastatytas šiuolaikiškas prekybos centras.
Vis aiškesnius kontūrus įgauna į Palangos savivaldybės rankas atiduotas Šventosios uostas, kuriame dar šiemet turėtų prasidėti statybos darbai.
„Infrastruktūros pokyčiai, priekrantės žvejybos ir pramogų uosto perspektyvos Šventąją daro patrauklesnę tiek antrojo būsto ieškantiems pirkėjams, tiek nekilnojamojo turto investuotojams, kurie prognozuodami keletą metų į priekį čia mato daug galimybių“, – teigė I.Tiškus.
Anot jo, lyginant su Palanga, mažiau kainuojantys sklypai Šventojoje leidžia išlaikyti pirkėjams patrauklesnes nekilnojamojo turto kainas ir taip didina siūlomo būsto paklausą.
Šiuo metu tokia situacija skuba pasinaudoti nekilnojamojo turto perpardavinėtojai, kurie superka būstus tam, kad vėliau juos galėtų parduoti brangiau ir taip lengvai užsidirbti.
Todėl ieškantiems antrojo būsto pajūryje nekilnojamojo turto ekspertai pataria nelaukti, kol butai ar kotedžai šitaip dirbtinai pabrangs.
Kainomis Palangos dar nepavijo
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, panašaus lygio nekilnojamojo turto kainos Palangoje yra apie 30–50 proc. didesnės nei Šventojoje.
Tačiau arti jūros parduodamo naujos statybos būsto Palangoje jau nebėra, o Šventojoje net ir atokiau nuo centrinės dalies statomi objektai nuo jūros tėra nutolę vos vieną, pusantro kilometro. Palangoje nuo paplūdimio toks atstumas skiria Vytauto ir Ganyklų gatves.
Lietuvos pajūryje parduodamo naujos statybos nekilnojamojo turto kainos ir vertės santykio įvairovę gerai iliustruoja toks pavyzdys.
Palangoje apie 700 metrų nuo jūros pastatytų prestižinių „Eglės“ apartamentų vieno kvadratinio metro kaina siekė apie 3,5 tūkst. eurų. Panašiai už tokią pat kainą šiuo metu parduodami ir „Šventosios vartų“ apartamentai.
Skirtumas tas, kad Šventojoje jie pastatyti šalia jūros kranto ant uosto akvatorijos krantinės. Taip arti jūros siūlomų butų daugiau nėra visame Lietuvos pajūryje.
Dar didesnis kainų atotrūkis yra Neringoje, kurioje nekilnojamojo turto plėtra yra suvaržyta ir pasiūla labai skurdi.
Nidoje paklojus 3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą galima įpirkti tik vidutinės klasės būstą. Dažnai be šildymo ir įrengtą pusrūsyje.
Pavyzdžiui, šiuo metu Nidoje ir Juodkrantėje yra parduodami poilsiui skirti naujai pastatyti namai, kuriuose dauguma butų tėra vos 15–20 kvadratinių metrų ploto, be automobilio parkavimo vietos.
Tokių būstų kaina – 3–3,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Neabejojama, kad Neringoje nekilnojamojo turto kainos ateityje tik augs, nes čia taikomi griežti aplinkosaugos ir urbanistiniai suvaržymai riboja investicijų galimybes.
Rengiami nauji projektai
Žemyninėje Lietuvos pajūrio dalyje augančią nekilnojamojo turto paklausą iliustruoja Palangoje parduodamų butų statistika.
Pernai antrąjį ketvirtį Palangoje buvo parduota apie 60 butų. Dešimt iš jų – Šventojoje. Šiemet per tą patį laikotarpį parduodamų butų skaičius pasiekė 100.
Palangoje butų buvo parduota tiek pat, kiek ir pernai, o Šventojoje naujakurių padidėjo 5 kartus.
Kaip teigė nekilnojamojo turto kompanijos „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, šiuo metu nekilnojamojo turto plėtrai Šventoji yra bene palankiausia vieta visame Lietuvos pajūryje.
Šiame kurortiniame miestelyje su neblogai išplėtota infrastruktūra palyginti netoli jūros yra daug tuščios erdvės, kuri vilioja nekilnojamojo turto plėtotojus.
Dabar Šventojoje baigiami išparduoti būstai jau pastatytuose „Elijos“, „Šventosios vartų“, „Apartamentų kopose“ kvartaluose. Tačiau šiuo metu jau parengti nauji projektai, netrukus prasidės naujos statybos ir čia bus pasiūlyta dar didesnė antrojo būsto įvairovė.
Norima poilsiauti nuošaliau
Nekilnojamojo turto ekspertai atkreipė dėmesį, kad pasaulyje siaučianti pandemija pakeitė Lietuvos pajūryje antrojo būsto poilsiui ieškančių pirkėjų tikslus.
Iki šiol tradiciškai labiau vertinamas, o dėl to ir gerokai brangesnis antrasis būstas Palangoje, kurioje geriausiai išplėtota infrastruktūra visoje Lietuvos pajūrio poilsio zonoje, vasarą nuolat šurmuliuoja minios žmonių, o sezono metu vyksta nesibaigianti šventė.
Tačiau dabar, kai stengiamasi laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, o poilsis minioje gali baigtis ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingu užsikrėtimu koronavirusu, vis daugiau Lietuvos gyventojų pageidauja nuošalesnio poilsio ir antrojo būsto dairosi mažiau urbanizuotose pajūrio vietose.
Vidutines pajamas gaunančius ir nepigų nekilnojamąjį turtą pajūryje galinčius įpirkti žmones poilsis triukšmingoje Palangoje jau pradeda erzinti.
„Gatvių šurmulio, automobilių spūsčių, stumdymosi eilėse ir nuolatinio skubėjimo išvarginti vilniečiai, kauniečiai ir kitų didesnių šalies miestų gyventojai jau suprato, kad pailsėti galima tik visiškai pakeitus aplinką, o ne atvykus į vasarą tokiais pat didmiesčiais tampančius kurortus.
Todėl prie jūros esančiose atokesnėse vietose siūlomo įsigyti antrojo būsto vertė didėja“, – pažymi nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas.
Sudomino būstas pamaryje
Ekspertų manymu, pandemijos grėsmė, nuošalesnio ir ramaus poilsio paieškos lėmė ir kaip ant mielių augančią nekilnojamojo turto paklausą Lietuvos pamaryje.
Šiemet savo šalyje vasaroti buvę priversti lietuviai išmaišė atokesnius Vakarų Lietuvos kampelius ir liko sužavėti Drevernos, Svencelės, Nemuno deltos gamtos grožio.
Štai jėgos aitvarų mėgėjų Mekoje – Svencelėje šią vasarą itin padidėjo iš surenkamų konteinerių neregėtu greičiu statomų kotedžų paklausa.
Nekilnojamojo turto „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovo A.Petriko teigimu, 45 kvadratinių metrų ploto tokį kotedžą su daline apdaila galima nusipirkti už 40 tūkst. eurų.
Pamaryje ypač vertinami namai, kurie ribojasi su prieplaukomis. Turint nuosavą katerį tuomet atsiveria galimybė per marias bet kada pasiekti Neringą.
Tokių parduodamų namų kaina gali siekti ir 3–4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Pajūryje būsto kainos nemažės
Tačiau, kaip pabrėžia „Capital Palanga“ ekspertas I.Tiškus, poilsiui skirtas antrasis būstas Drevernoje ir Svencelėje labiausiai domina aktyvaus poilsio ir vandens pramogų mėgėjus.
„Svencelėje vietos statyboms nėra daug, o nekilnojamasis turtas atokiau nuo vandens pramogautojams jau nėra patrauklus, nes reikėtų toli gabentis įrangą“, – teigė I.Tiškus.
Be to, prie vandens esančio antrojo būsto privalumas yra galimybė bet kada išsimaudyti. Kuršių marios maudynėms ne itin tinkamos dėl vandens kokybės ir neįrengtų maudyklų.
I.Tiškaus teigimu, nekilnojamojo turto plėtrai perspektyvi pajūrio teritorija nuo Palangos iki Šventosios, tačiau Kunigiškės jau baigiamos užstatyti, o Mančiškėje tik dabar kyla susidomėjimas žemės sklypais ir statybos čia prasidės dar negreitai.
Šiose pajūrio ir pamario vietovėse nekilnojamojo turto kainos sparčiai kyla ir kils ateityje, nes užstatyti tinkamų sklypų čia nėra daug.
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, dėl augančio poreikio ir palyginti nedidelės pasiūlos nekilnojamojo turto kainos Neringoje, Karklėje, Svencelėje yra pernelyg aukštos ir neatitinka siūlomo turto vertės.
Už tą pačią kainą kitose pajūrio vietose galima atrasti gerokai aukštesnės kokybės būstų su patogesne infrastruktūra. Pandemijos grėsmė, nuošalesnio ir ramaus poilsio paieškos lėmė ir kaip ant mielių augančią nekilnojamojo turto paklausą Lietuvos pamaryje. Į Šventąją krypsta nekilnojamojo turto plėtra užsiimančių investuotojų ir antrojo būsto pajūryje ieškančių pirkėjų akys. V.Ščiavinsko nuotr.
