„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis֧“ dalyvavęs bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis komentavo, jog pavasarį pandemijos įtaka NT rinkai buvo labai didelė, balandį pardavimai buvo nuliniai ar net minusiniai. Kovo 16-ąją, paskelbus pirmąjį karantiną, pardavimai rinkoje sustojo staiga.
„Negaliu pasakyti, kad panika buvo labai didelė, bet pasimetimo buvo, nes 2019 metai buvo rekordiniai, nespėjome statyti butų, staiga viskas sustojo. Balandį ne tik kad nebuvo pardavimų, buvo sandorių nutraukimų. Praėjusiais metais buvome pardavę daugiau kaip 500 butų Vilniuje. NT verslas labai inertiškas. Nėra taip, kad bandeles iškepei iš ryto ir 10 val. jos jau būna parduotos.
Procesas užtrunka pusantrų ar dvejus metus. Viskam reikia ruoštis, planuoti, staiga atsiranda daug nežinomybės – ar tęsti planavimą, projektavimą, ar viską stabdyti. Atrodo, kad šiandienė situacija dėl susirgimų skaičiaus turėtų daryti didesnį poveikį, bet kol kas tokios reakcijos, kokia buvo kovo ir balandžio mėnesiais, rinkoje nėra“, – kalbėjo A.Avulis.
Spalį Vilniuje parduota daugiau kaip 600 butų – tokio pardavimų skaičiaus nėra buvę dvejus metus. Rugsėjį, spalį, lapkritį pardavimai buvo didesni nei pernai, nors pernykščiai metai laikomi rekordinias.
Ar formuojasi NT burbulas? A.Avulio žodžiais, pirmasis NT burbulo požymis – kainų augimas. Jei kainų augimo nėra, aktyvumą rinkoje vadinti NT burbulu būtų ne visai tikslu. Rinkoje kainos kyla, kai paklausa būna gerokai didesnė nei pasiūla.
Kol kas rinka subalansuota. Lapkritį fiksuotas netgi pasiūlos didėjimas. Iki tol būstų pasiūla po truputį mažėjo, buvo galima daryti prielaidą, kad jei tokia situacija tęsis, kainos didės, bet kol kas to nėra. Pasiūla, panašu, tik augs. Buvo keli mėnesiai, kuomet kai kurie projektai buvo pristabdyti, dabar grįžta į rinką, gyvenamojo sektoriaus statybos atsigauna.
A. Avulis patikslino, jog NT burbulas formuojasi tada, kai kainos auga dviženkliu skaičiumi. Vilniuje pastaruosius trejus metus kainų augimas buvo pakankamai nuosaikus – maždaug 5 proc. per metus. To negalima vadinti burbulu.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pabrėžė, kad metai buvo labai sunkiai nuspėjami. „Jei kas būtų pasakęs, kad pavasarį, kai rinka sustojo, turėsime tokį aktyvų rudenį, gana pozityvius ir rezultatyvius visus metus, nes, panašu, kad jei gruodį tempas išliks panašus į lapkričio mėnesį, bent jau Vilniuje peržengsime 5 tūkst. parduotų butų ribą ir turėsime maždaug tai, ką prognozavome metų pradžioje. Pandemija ir sumažėję lūkesčiai nesugriovė visos ekonomikos ir NT gyvenamojo būsto rinkos.
Reikėtų pažymėti, kad labai svarbi dedamoji, kalbant apie NT burbulą, atlyginimų neaugimas. Vien tai, kad būsto kainos auga dviženkliais skaičiais, dar nėra vienintelis NT burbulo rodiklis. Reikia žiūrėti, kiek būstas įperkamas. Jei labai neįperkamas, galima kalbėti, kad kainos atitrūko nuo realybės, – pabrėžė LNTPA vadovas. – Per metus atlyginimai vidutiniškai augo beveik 10 proc. Jei vidutinis būstas brango 4–4,5 proc., lyginant nuo praėjusių iki šių metų lapkričio, tai atlyginimai augo dvigubai tiek.
Vadinasi, įperkamumas tikrai nesumažėjo. Taip pat reikia pažymėti, kad labai ilgai kalbėjome apie Vilniaus rinką, Kauno atsigavimą, šiemet rinka itin aktyvi kurortiniuose miestuose. Buvo momentų, kai juose buvo šluojama viskas. Žmonės turėjo istoriškai daug santaupų, norėjo jas įdarbinti, kurortuose būstų pasiūlos nėra daug, čia įsigytas NT bus likvidus. Nusipirkę dabar galės uždirbti.“
Anot A.Avulio, tie, kurie buvo stabtelėję kovo-gegužės mėnesiais, pamatė, kad nieko tragiško neįvyko, pratęsė paieškas ir įsigijo būstą. Kita dalis – žmonės, investuojantys į būstą Vilniuje ar pajūryje. Lietuviai Lietuvos bankuose laiko 16 mlrd. eurų indėlių. Dar įdomiau, kad šiais metais indėlių augimo dinamika beveik dukart didesnė nei pernai. Per šiuos metus indėliai ūgtelėjo pusantro milijardo, mat lietuviai neišleido pinigų kelionėms ar kitiems pirkiniams.
Baiminamasi, kad santaupos nuvertės. Pats paprasčiausias kelias juos išleisti – įsigyti NT. NT kainos pastaruosius kelerius metus stabiliai auga. Jei NT geroje vietoje, tinkamos būklės, visada bus galima jį parduoti, net ir po 10 metų. Toks variantas atrodo geresnis nei pinigus laikyti sąskaitoje.
Vilnius, anot „Hanner“ vadovo, unikalus Europoje miestas. Čia, gaunant vidutinį atlyginimą, kuris truputį mažesnis nei 1000 eurų, galima nusipirkti 40–45 kv. m ploto butą miesto centre. Nė vienoje Europos sostinėje to nepadarysi.
M. Statulevičius kalbėjo, jog jei staiga sustotų lokali ir tarptautinė migracija, galėtume kalbėti apie tai, kad statomo būsto sandėlis auga, tuomet prasidėtų kiti procesai, kalbėtume apie išpardavimus. „Bet to, manau, tikrai nebus. Tą lemia vietinė migracija, žmonės Lietuvos viduje juda į didmiesčius. Į Vilnių kas mėnesį persikelia apie 1000 gyventojų. Kiek lėtesni tempai Kaune ir Klaipėdoje. Naujo būsto poreikis išliks“, – prognozavo pašnekovas.
Antra vertus, žmonės nori gerinti būsto sąlygas, nes jis pastaruoju metu yra ir mokykla, ir sporto salė, ir darbo vieta. Poreikia keičiasi, žmonės pradėjo ieškoti naujo, erdvesnio būsto. Panašu, kad šiemet būstui bus išleista rekordinė pinigų suma – trijų ketvirčių duomenys rodo, jog būstui visoje Lietuvoje jau išleista apie 1,6 milijardo eurų.
Metų pabaigoje suma pasieks apie 2,2 milijardo – istoriškai tai didžiausia suma. Jei 2011 metais apie 90 proc. buvo parduodama senos statybos būstų, šiemet naujo būsto dalis visame fonde sudaro maždaug 52 proc.
Anot A. Avulio, NT rinka labai jautri įvairiausioms žinioms. Praeityje yra buvę atvejų, kai pasirodžius pranešimams, kad gali brangti paskolos arba kristi kainos, reakcija būdavo matyti iš karto. Suaktyvėjęs būsto pirkimas pajūryje, namų, kotedžų pirkimas rodo, kad žmonės reaguoja į pandemiją, mano, kad ji užsitęs.
M. Statulevičius šiuo metu svarstantiems įsigyti būstą primena, kad budrumas, atsargumas ir galimybių įsivertinimas turėtų būti itin svarbus norint nenudegti. Visgi svarbiausia taisyklė ta pati – jei būsto reikia dabar, jį reikėtų įsigyti, nes yra rizika, kad galima pralošti dėl išaugusių kainų ar sumažėjusios pasiūlos.
Bet jeigu būstas įsigyjamas imant paskolą, atsakomybė turėtų būti ypatingai didelė. Nors pandemija savo piką yra pasiekusi, antroje metų pusėje, galbūt, galėsime atsipalaiduoti, tam tikri sektoriai išliks rizikingi. Kad nebūtų liūdnų istorijų, kurių turėjome prieš 12 metų, t. y. įsigyti vieną ar du būstus, finansuotis 120 proc. – to pasekmės juntamos iki šiol.
A.Avulis tiems, kam reikia būsto, taip pat siūlo įsigyti jį. Tiems, kas nori ivestuoti ir uždirbti, siūlo neturėti labai didelių iliuzijų. Nuomos rinka, jo žodžiais, keisis, nors kol kas gali atrodyti labai patraukli, mat į Lietuvą ateina nemažai kompanijų iš Baltarusijus, reikia tūkstančių butų nuomai. Į rinką ateina ir investuotojų, kurie statys mažus butus nuomai. Jų atsiras po metų ar pusantrų, tuomet, prognozuojama, būstų nuomos rinkoje bus įdomių pokyčių.
„Investuojantiems į būstą nuomai reikėtų nusiimti rožinius akinius ir neturėti per didelių iliuzijų. Mes ketiname statyti daug būstų nuomai, mes ne vieni, yra kitų didelių kompanijų, konkuruojančių tarpusavyje. Po poros metų gali būti, kad nuomos rinkoje pradės dominuoti fondai ir kompanijos, kurios dabar stato ir parduoda, o vėliau statys ir nuomos, nebe privatūs asmenys. Kam reikia gyventi, turėtų pasinaudoti galimybe, nereikia tikėtis, kad būstų kainos kris. Tie, kas investuoja, būkite atsargesni“, – patarė A.Avulis.
