Legendiniam pastatui pranašauja dėvėtų drabužių parduotuvės likimą

Diskusijoje apie griaunamą „Garso“ kino centro pastatą Panevėžyje miesto meras pasiūlė „nesidalinti svetimo briedžio“ ir nebekartoti, kad tinkamiausia vieta naujam menų centrui – tai istoriniai konservų fabriko pastatai. Meras tikino, kad savininkai pastatų nebeparduoda, patys kurs juose kone kultūros židinį, bet jo žodžius demaskavo „Garso“ gynėjai.

Menų mėgėjų akys krypsta į konservų fabriką – jame jie mato  menų centrą.<br>A.Švelnos nuotr.
Menų mėgėjų akys krypsta į konservų fabriką – jame jie mato  menų centrą.<br>A.Švelnos nuotr.

Zita Paškevčienė, „Panevėžio kraštas“, www.panskliautas.lt

Feb 22, 2021, 8:29 AM, atnaujinta Feb 22, 2021, 8:29 AM

Įspūdingi lentelės skaičiai

Neseniai vyko dar viena diskusija dėl Panevėžio kino centro likimo. Ją surengė konservatoriai.

Dauguma dalyvių pasisakė už istorinio pastato išlikimą, apgailestavo, kad bus nutraukiama kino veikla, sutrikdytas nekomercinio kino rodymas.

„Nesuprantu, kaip jūs skaičiuojate ir ko tikitės iš Stasio Eidrigevičiaus menų centro? Labai įdomu, ką ten rodysite beveik 4 tūkstančių kvadratų plote? Kiek bus menininko darbų – vienas ar 10? Mes detalių nežinome“, – mero Ryčio Račkausko klausė buvusi panevėžietė architektė Elena Staškutė.

Prieš tai ji pateikė lentelę, o joje – įspūdingi skaičiai. Architektė palygino būsimo menų centro lankomumą su garsiuoju mecenatų Butkų pastatytu ir sostinei dovanotu MO muziejumi ir labai suabejojo, ar panevėžiečiams pavyks pakartoti to muziejaus sėkmės istoriją. Juk Panevėžyje mažiau ne tik gyventojų, bet ir išsilavinusių žmonių, turistų, studentų.

„Šiuo metu Panevėžyje gyvena 87 tūkstančiai gyventojų, Vilniuje – pusė milijono. Per metus Panevėžį aplanko 11 tūkstančių turistų, Vilnių – milijonas. Pridėsiu dar 110 tūkstančių Panevėžio apskrities gyventojų, jie galbūt aplankys menų centrą. 2019 metais kino centrą „Garsas“ aplankė 76 tūkstančiai žiūrovų.

MO muziejų per metus aplankė daugiau nei 240 tūkstančių lankytojų. Muziejus labai populiarus, jame sukaupta 5 tūkstančiai meno vertybių, o jie – Lietuvos meno aukso fondas. Muziejus turi daug rėmėjų. Panevėžio menų centrą, geriausiu atveju, per metus aplankys 38–39 tūkstančiai lankytojų, pusė tiek, kiek per metus dabar apsilanko „Garse“, – prognozavo architektė.

Būtų palaikyta beprote

E.Staškutės diplominiame darbe išnagrinėti 5 sovietinio modernizmo pastatai Panevėžyje. Tarp jų – „Garso“ pastatas ir Juozo Miltinio dramos teatras.

Pasak architektės, jeigu ji pasiūlytų nugriauti dramos teatrą ir vietoje jo statyti menų centrą, būtų palaikyta beprote. Nes nuo žemės paviršiaus būtų nušluota ir J.Miltinio legenda.

E.Staškutė klausė mero, tai kodėl taip lengvai sulyginamas su žeme „Garso“ pastatas, turintis savo istoriją.

„Niekas neturi teisės paimti ir sunaikinti istoriją. Ji turi likti, kad ateities kartos suprastų, kas vyko iki jų“, – teigė architektė.

Apsimelavo dėl fabriko

Diskusijoje dalyvavęs meras R.Račkauskas paaiškino, kad menų centras nebus skirtas vien tik S. Eidrigevičiaus darbams. Menininko vardas būsiąs tik kaip vėliava – pritraukti turistams. Tačiau meras toliau atkakliai tylėjo svarbiausiu klausimu – ar menininkas jau pagaliau grįžta į projektą, ar tai tik kalbos.

Ir į visus dominantį klausimą, kiek centre bus S. Eidrigevičiaus paveikslų, ar jie bus perkami, ar dovanojami, meras neatsakė. Jis tik patikino, kad menų centras nebus tuščias.

„Mes turime fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus portretų kolekciją, dvi galerininko Albino Vološkevičiaus kolekcijas. Parodos bus keičiamos, o sąlygos leis eksponuoti aukščiausios prabos meną“, – kalbėjo R.Račkauskas.

Meras eilinį kartą apsimelavo atsakydamas į buvusios panevėžietės, architektės ir tapytojos Onos Marijos Urbšytės mintį, kad menų centrui tinkamiausia vieta – konservų fabrikas. Daugelis panevėžiečių šią mintį puoselėja jau seniai.

„Noriu pasakyti visiems ir visam laikui – nesidalinkime svetimo briedžio. Konservų fabrikas turi savininkus. Jie turi projektą, jame koncertų salės, kelios erdvės parodoms, lauko erdvės. Neseniai savininkai buvo savivaldybėje, jie ruošiasi šį projektą įgyvendinti“, – teigė R.Račkauskas.

Jo melą demaskavo pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ lyderė Laura Mikšionienė. Ji pareiškė skambinusi į nekilnojamojo turto agentūrą ir išsiaiškinusi, kad konservų fabriko pastatai su gatavu projektu parduodami už 750 tūkstančių eurų.

Apie problemą – su premjere

Seimo narys Bronislovas Matelis kaip išeitį iš susidariusios situacijos, atvedusios dėl mero nesikalbėjimo su bendruomene, pasiūlė 3 variantus. Pirma, atsisakyti projekto ir europinių lėšų; antra, statyti pagal tokį projektą, koks yra neatsižvelgiant į visuomenės nuomonę; trečia, įkurti krašto menų centrą.

„Dabar tas centras „pakabintas“ vien tik ant Eidrigevičiaus pavardės, bet mes turime Miltinį, Meką, kitų kūrėjų ir galime kurti kitą koncepciją“, – sakė B.Matelis.

Jis pranešė diskusijos išvakarėse ta tema kalbėjęsis su premjere Ingrida Šimonyte.

Panevėžietis architektas Raimundas Pilkauskas buvo įsitikinęs, kad menų centras nebus lankomas.

„Jis bus tuščias arba turėsime didelę dėvėtų drabužių parduotuvę“, – sakė architektas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.